2024 m. sausio 5–31 d. Kauno švietimo inovacijų centro (Centras) bibliotekoje eksponuojama Kauno „Varpelio“ pradinės mokyklos direktorės Dainos Gitanos Paražinskienės tapybos darbų paroda „Gyvenimo vingiai“.
Visi auginame svajones… Išsipildžiusias paleidžiame, kitas laikome paslėpę kažkur giliai giliai… Ateina laikas ir svajonės išsiskleidžia… Labai smagu kai pedagoginės bendruomenės nariai ne tik dalyvauja profesiniuose mokymuose, dalinasi gerąja patirtimi, bet atranda laiko ir savo pomėgiams. Sausio 18 dieną vyko susitikimas su tapybos darbų parodos „Gyvenimo vingiai“ autore Daina Gitana Paražinskiene. Šventėje dalyvavo Centro direktorė Rasa Bortkevičienė, gerbiamos Gitanos Mama, bendradarbiai, bičiuliai, TAU lankytojai, savo mintis teptuku „užrašantys“ drobėje.
Renginys vyko klausimų – atsakymų forma tarp vedančiosios, klausytojų ir darbų autorės. Buvo įdomu išgirsti atsakymus į klausimus: Kada supratote, kad norite tapyti?; Kas labiausiai įkvepia; Iš kur semiatės temų?; Daugelyje Jūsų paveikslų žirgai, besiplaikstantys karčiai vėjyje… Ką tai simbolizuoja – laisvę, veržlumą…?; Kokiu paros metu dažniausiai įkvėpimas aplanko?; Ar tai pirmoji Jūsų paroda?; Kiek laiko užima nutapyti paveikslą?; Kada norisi paimti teptuką ir „ištapyti“ emocijas – kai liūdna ar džiaugsmui užplūdus?…
„Tai antroji paroda. Pirmoji – mano jubiliejui paslapčia vaikų surengta vienos dienos paroda Galerijoje „Balta“. Sužinojusi kad tapau, bibliotekininkė Irena pakvietė surengti parodą, darbus parodyti kolegoms, miesto bendruomenei. Žinoma, paveikslai puošia ir mūsų mokyklos sienas. Dėkui, kad taip šiltai priimate mano kūrybą!“ – kalbėjo paveikslų autorė.
„Visada mėgau piešti, tiesiog piešti, bet užaugus vaikams ir susidėliojus gyvenimo situacijai atradau laiko tapybai. Dėkoju Daivai Kablienei, kuri paskatino patikėti, kad galiu. Ji buvo mano mokytoja, patarėja, tiesiog draugė. Vienas iš pačių tragiškiausių dalykų, kokius žinau apie žmogaus prigimtį, yra tas, kad mes visi linkę atidėlioti gyvenimą. Visi svajojame apie kažkokį stebuklingą rožių sodą už horizonto, užuot džiaugęsi tomis rožėmis, kurios žydi šiandien po mūsų langais (Deilas Karnegis (Dale Carnegie)). Taigi nustojau atidėlioti. Visi paveikslai – tai vidinės būsenos atspindžiai, kuriais galiu pasidalinti su aplinkiniais. Tai tik dalelė manęs, atiduodama Jums. Daugelis darbų iškeliavę pas draugus, pažįstamus, bendradarbius, tikiuosi, kad jie visi surado savo vietą dar kieno nors aplinkoje“.
Smagu, kad į skaitymų popietes, leidinių, parodų pristatymus noriai atvyksta muzikos mokyklų auklėtiniai. Ir šį kartą sulaukėme Kauno „Vyturio“ gimnazijos Muzikos skyriaus Tautinių instrumentų skyriaus mokinių su kanklių mokytoja Asta Jonkute-Bogdaniene bei armonikos ir bandonijos mokytoju, etninės muzikos mokytoju metodininku Algirdu Kasperavičium. Muzikinius kūrinius atliko kanklininkės Evita Andriušytė, Goda Ramanauskaitė, Ema Mačiukaitė (S. Miltenis Variacijos „Ko liūdi, berželi, ko liūdi“, G. Kalinas „Daina be žodžių“, L. Rimkuvienė „Pokštas“). O kaip skambėjo valso melodija, maršas, atliekami Justino Janušo valdoma bandonija!
Kauno švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė pasveikino Dainą Gitaną Paražinskienę, įteikė Padėką už surengtą parodą – gal šiuo pavyzdžiu paskatins ir kitus vadovus, mokytojus atskleisti savo pomėgius.
Bibliotekoje pakvipo pavasariu! Šilčiausiais žodžiais, nuoširdžiausiais palinkėjimais, gražiausių gėlių puokštėmis šventės dalyviai sveikino Dainą Gitaną Paražinskienę, linkėdami asmeninės laimės, sėkmės darbinėje veikloje, kūryboje.
„Štai dalykai, kuriuos labai vertinu, kuriuos laikau pačiais brangiausiais: ryški dangaus žydrynė, tylių kalvų ramybė, miškų prieglobstis… O visų labiausiai, beje, vertinu draugystę ir džiaugsmą (Henris Van Daikas (Henry Van Dyke)).
Esu laimingas žmogus, kai laime galiu dalintis su kitais ir ne tik tapydama, bet, tiesiog, būdama kiekvieno iš Jūsų gyvenime su meile“ – atvykusiems į susitikimą padėkojo parodos „Gyvenimo vingiai“ autorė, įteikdama po dovanėlę prisiminimui – „mini“ paveikslą-atviruką.
Bibliotekininkė Irena Valentukonienė
