Sausio 11 dieną puikia nuotaika, nešini gėlių puokštėmis kauniečiai ir miesto svečiai rinkosi į Kauno švietimo inovacijų centrą (Centras). Bibliotekoje vyko Kauno trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Dailės fakulteto alumnių tapybos darbų parodos „Kūryboje bendrystė veža…“ atidarymo šventė, kurioje dalyvavo Kauno TAU rektorė prof. Nijolė Petronėlė Večkienė, TAU Teatro ir muzikos fakulteto seniūnė Nijolė Varkalienė, Turizmo fakulteto seniūnė Vanda Paknienė, Dailės fakulteto dekanė, alumnių mokytoja, dailininkė Simona Juškevičiūtė. Dalyvius nuoširdžiai pasitiko Centro direktorė Rasa Bortkevičienė ir bibliotekininkė Irena Valentukonienė.
„Didelė laimė dalintis viskuo – šypsena, gražiu žodžiu, savyje slypinčiais talentais… Šiandien mes susitinkame su vis ieškančiomis ir vis atrandančiomis kažką naujo, paslėpto savyje… Tai penkios Kauno TAU alumnės: Elena Rimdeikaitė-Vonžodienė, Stasė Sipavičienė, Danutė Sklenienė, Regina Zamarienė, Violeta Veličkienė, kurios supažindins mus su savo tapybos darbais, o šventės jaukumą kurs kanklininkės Gražina Večerskienė ir Regina Padriezienė“, – renginį pradėjo I. Valentukonienė, ir pakvietė ilgametę pedagogę, vieną iš parodos autorių, Stasę Sipavičienę, papasakoti bendrą penketuko susibūrimo, bendravimo istoriją.
„Pavasaris – tai pražystantis gyvenimas, vasara – suaugusio žmogaus amžius, o senatvė primena gražų rudenį. Ruduo paženklintas nuostabiausiomis spalvomis, švelnia saulės šviesa, derliaus nuėmimo švente, mėgavimosi kūrinijos dovanomis. Vaikai užauginti, šalia anūkų pulkeliai… Ruduo atneša dovanas, todėl senstant reikia išbandyti kažką naujo. Mūsų bendraminčių penketui – tapyba. Savo asmeniu rodome, kad nepaisant neišsipildžiusių svajonių ir likimo smūgių gyvenimas gali būti kupinas pilnatvės ir nesudužęs. Susitikome Tau Dailės fakultete, buvome maloniai sutiktos Simonos Juškevičiūtės, kiekvieną trečiadienį su didžiuliu džiaugsmu „skrisdavome“ į tylųjį Kulautuvos pušyną, bendruomenės namus. Tapymas ir nuoširdūs pokalbiai kavos pertraukėlių metu buvo mūsų sielų išvalymas, terapija. Dalijimasis mintimis, atsivėrimai, lengvino mūsų psichologinę būseną, gimė pirmieji darbai. Po to ir antrieji, tretieji… Darbai kaupiasi, netelpa mūsų erdvėse, todėl ir nusprendėme pasidalinti savo intuityviosios tapybos vaisiais su bendraamžiais, parodyti, savo pavyzdžiu, kad nieko daryti dar nėra per vėlu… – reikia tik bandyti ir laukti rezultato. Neliūdėti, o siekti savo norų pildymosi. Patirti kūrybos džiaugsmą galima ir esant gyvenimo rudenyje. Gyvenimo pilnatvė – būti ten, kur nori, veikti tai, kas tau patinka, bėgti paskui svajones, kad ir vėlyvą rudenį…“, – mintimis dalijosi S. Sipavičienė.
Nuskambėjus kanklių melodijai parodos dalyvės pristatė savo paveikslus. Stabtelėdamos ties kiekvienu paveikslu pasakojo apie kūrybinį kelią į dailę, apie jausmus, kurie liejasi spalvomis iš pasąmonės, žaidimą spalvomis ir potėpiais, savitą, originalų stilių, techniką, skaitė savo kūrybos eilėraščius. Paveikslų autorių įžvalgas papildė S. Juškevičiūtė, kiekvienai įteikė TAU Dailės fakulteto keturių metų tapybos pagrindų ir praktikos kurso baigimo pažymėjimus. „Džiugu, kad keturių metų užsiėmimų laikotarpis – tai ne tik gautos žinios, išmokti tapybos pagrindai, bet svarbiausia – asmenybės savirealizacija. Iš psichologinės pusės – pagerėjusi emocinė būklė, sukurtas mikroklimatas kūrybai, konkretus rezultatas – ne tik personalinės, bet ir grupinės parodos“, – pažymėjo Dailės fakulteto dekanė.
„Dalyvaudami parodos atidarymo renginyje galėjome patirti kūrybiškumo galią, pasitinkant ir atliepiant iššūkius žmogui intensyvių pokyčių laikotarpiui, išgyvenant savęs realizavimą, džiaugsmą, išsaugant savivertę. Tapybos darbų autorių pristatymai, refleksijos, jų vadovės Simonos Juškevičiūtės įžvalgos leido patirti keturių jungtinių vertybių, kaip žmogaus autonomijos dalių (Dowie ir kt., 1990) raišką: sugebėjimą save pažinti, apsispręsti, planuoti bei vykdyti savo planus; sugebėjimą vadovauti sau, pakankamai savarankiškai kovoti už savo paties interesus; sugebėjimą patirti atsakomybės už savo idėjas ir veiksmus jausmą, ypač, kai tai susiję su kitais; sugebėjimą numatyti savo tobulėjimą ir siekti savirealizacijos tais kelias, kurie teikia darnos gyvenimui bei stiprina savigarbą. Mano kolegės ir aš džiaugiamės, didžiuojamės, kad ypatingos moterys – Stasė, Regina, Danutė, Violeta, Elena įprasmino mūsų universiteto veiklą, esame dėkingos parodos organizatoriams, sudariusiems galimybes stebėti kokybinio pokyčio raišką ne tik asmeniniame, bet ir universiteto gyvenime“, – pasidžiaugė Kauno TAU rektorė prof. Nijolė Petronėlė Večkienė.
Parodos pristatymo metu dalyvių širdis džiugino kanklių stygų virpesiai ir kanklininkių G. Večerskienės ir R. Padriezienės atliekamos dainos – „Lakštingalėlė“, „O kas tynai sodely vaikščiojo“, „Už žalio miškelio“…
Centro direktorė Rasa Bortkevičienė padėkojo visiems susirinkusiems į parodos atidarymą, tapybos darbų autorėms, kanklininkėms įteikė padėkas už kūrybinį bendradarbiavimą. Parodos organizatorius, kūrėjas lydėjo šventės dalyvių padėkos žodžiai, gėlės, tautodailininkės Genovaitės Morkūnienės karpyti angelai.
Nuoširdžią susirinkusiųjų bendrystę ilgai dar primins tapybos darbai, švelnus kanklių skambesys, bibliotekininkės I. Valentukonienės perskaitytos pedagogės Monikos Nijolės Zdanienės „Šlovė menui“ eilės: „Mes tampam geresni / Prie meno prisilietę – / Mes spinduliuojam širdies šilumą, / Kilnumą, meilę… / Aš nežinau, kas gali būti nuostabesnio / UŽ MUZIKĄ, POEZIJĄ IR DAILĘ…“.
Birutė Zeigienė, Kauno senjorų klubo narė
Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė
