2023 m. gegužės 12 dieną Kauno švietimo inovacijų centro (Centras) bibliotekoje vyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nario, poeto dr. Leono Milčiaus kūrybos valanda „Poezijos vingiais“. Kauniečius, rašytojus, poetus, meno gerbėjus, miesto svečius pasveikino renginio vedėja bibliotekininkė Irena Valentukonienė.
„Poetas, mokslų daktaras L. Milčius aštuonių knygų autorius – ypatingas šviesuolis, savo krašto patriotas. Žodyje LIETUVA poetas mato lietuvišką žodį, dainas, lietuvių didingumą ir dvasinę stiprybę. Jį jaudina kalbos, tautos, istorinės praeities išlikimo ir Lietuvos ateities gyvavimo problemos“, – trumpai pristatė knygų autorių bibliotekininkė.
- Milčius sukūręs daugiau kaip 3 tūkstančius eilėraščių, mėgsta fotografuoti. Savo kūryboje siekia atspindėti tai, kas gražu, nesiveliant į šurmulį, kurio pakanka politikoje ir žiniasklaidoje. Leono Milčiaus, slapyvardžiu Skroblas, virš dviejų tūkstančių kūrinių patalpinta internetinėje svetainėje Žalia žolė.lt. Giliai sujaudino čia rastas įrašas „Žmonėms, kurie ieško savęs“ (2018). „Kai tikrai panorėsi save atrasti, pažvelk į savo rankas. Matai kaip jos nori darbo, nori kurti, nori gėlę auginti, nori medį apkabinti, nori rašyti, nori kūdikį pakelti. Tik pagalvok, kiek daug jos gali ir kaip yra reikalingos. Reikalingos ne tik tau pačiam, bet ir kitiems. Reikalingos žmonėms, reikalingos žemei, reikalingos ateičiai. Mylėk, saugok ir tinkamai panaudok brangiausią savo turtą – rankas.
O kur dar akys! Pažvelk jomis į dangų, ežerą, upės vingį, lauko platybę, seną girią, dangaus žydrynę. Matai, koks jos gylis, kaip ir žmogaus akių. Žvelk į žmogaus akis ir žmogus mylės tave. Akių kalba yra visų kalbų kalba, yra visų žmogaus sielos durų ir durelių raktas, yra pats tiesiausias kelias į kitus pasaulius. Vienas iš jų tikrai vadinasi draugo vardu. …“
„Pabūkime paprastai, pabūkime draugiškai mano kūrybos valandoje“, – kvietė poetas medijų pagalba drauge pakeliauti jo gyvenimo ir kūrybos keliais tema „Kūryba. Publicistika, poezija, fotografija. Išleistos knygos, albumai“. Kalbėkime, kol esame gyvi, kol akys mato šviesą, kol rankos dar užrašo iš širdies, savo širdies, išplaukiančius žodžius skirtus Tėvynei. Kalbėkime, kaip būtina mylėti savo kraštą ir kas be jo būtume. Atsakykime ir patys sau į klausimą – kas mes būtume be Lietuvos? Negalima Lietuvai nerašyti, negalima jai negiedoti, nors ir ne lakštingalos, ne strazdo giesmininko, bet nors laukų vyturio balsu“, – dalinosi mintimis L. Milčius.
Sužinojome, kad pirmą eilėraštį Leonas parašė dar ketvirtoje klasėje, rašymo imdavosi įvairiais gyvenimo etapais: Raudondvario pilyje veikusiame „Prometėjo“ klube, Sąjūdžio laikais, o daugiausia laiko kūrybai skyrė išėjęs į užtarnautą poilsį. „Žydėti galima ir rudenį“ – šypsojosi pozityvumu trykštantis signataras, pristatydamas savo kūrybinį aruodą:
publicistikos knyga „Darbų ir laiko tėkmėje“ (2002 m.) – publicistiniai apmąstymai apie save ir laikmetį;
eiliuota knygelė „Sausio naktis“ (2005 m.) – tai autentiški išgyvenimai, eilutės skirtos lemtingos nakties bendražygiams – LR AT – Atkuriamojo Seimo deputatams, o taip pat ir tūkstančiams kitų žmonių, gynėjų, kurie buvo pasiruošę savimi apginti Laisvę ne tik prie AT, Televizijos bokšto Vilniuje, bet ir Juragiuose, Sitkūnuose bei visoje Lietuvoje.
Eilėraščių rinkiniai:
„Sapnų vyšnia“ (2007 m.) – lyrika, patetika ir politika;
„Žemės ir laiko spalvos“ (2012 m.) – autoriaus pastarųjų metų patirti džiaugsmai ir nerimas, pamatytos žemės ir laiko spalvos;
„Rudens žydėjime“ (2015 m.) – skirtas savo kraštui, tėvynei, žemės žydėjimui ir žmonėms, pluoštelis vaikams skirtų eilėraščių, keletas sakmių, baladžių;
„Prie Nemuno, Neries, Nevėžio“ (2018 m.) skirtas „100 Atkurtai Lietuvai“ – eilėse telpa Tėvynės meilė, gamtos grožis, šio krašto žmonės ir įvykių turtinga istorija;
„Kur buvo, yra ir bus lietuviui šventa vieta“(2021 m.) – penkių dalių sakmė, skirta Zapyškio senosios gotikos paminklinei Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai. „Šiose vietose prabėgo mano tėvų gyvenimai, mano vaikystė, tad niekados nebuvau ir negaliu likti joms abejingas. Savo jausmus bandžiau įkelti į eiliuotą sakmę, kuri gal lankytojams padės ilgiau išsaugoti gražius prisiminimus, arba kai kuriuos paskatins ir aplankyti“.
Naujausias eilėraščių rinkinys „Metų keliais pro žydinčias pakeles“ išleistas 2022 metais. Šioje knygoje autorius tęsia jam artimas ir mielas temas apie Lietuvą ir jos gamtą, apie ryžtą kovoti už gimtinę, ginti jos kalbą, tradicijas. Rinkinyje daug šviesių žodžių mylimiems artimiesiems, bendražygiams, o gamtos ir žmogaus vedama paralelė atskleidžia meilę tam, kas mus augina, saugo, ugdo – gimtajam sodžiui, gamtos grožiui, Tikėjimui.
„Sudarydamas šį rinkinį, stengiausi atrinkti atskirų metų charakteringiausius eilėraščius, kurie parodytų, kuo tais metais gyvenau, kuo žavėjausi, gėrėjausi ir dėl ko skaudžiau išgyvenau. Norėjau, kad šis rinkinys nors kiek pilniau aprėptų visą mano kūrybą, jos kitimą“, – dalinosi įžvalgomis knygos autorius.
Kūrybos valandoje „Poezijos vingiais“ eilėraščius skaitė pats knygos autorius, Centro bibliotekininkė I. Valentukonienė, LNRS narys, poetas, naujosios knygos korektorius ir maketo autorius Gintaras Karlauskas. Medijos pagalba L. Milčius kvietė pasiklausyti armonikieriaus Kazimiero Žilionio sukurtą ir dainuojamą dainą – eilėraščio „Iškelsim vėliavas, iškelsim“, kurios žodžius poetas skyrė Vasario 16-osios šventei.
Dalyviai negailėjo gražių žodžių, karštų plojimų, gėlių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, LNRS nariui, poetui dr. L. Milčiui, linkėjo sveikatos, kūrybinės energijos, toliau kurti eiles, nesustoti ir džiuginti skaitytojų širdis, dėkojo Centro bibliotekininkei I. Valentukonienei už mielą, nuoširdų sutikimą, renginio vedimą, skaitytas eiles.
Susitikimą su Leonu Milčiumi vainikavo LNRS narės, dailininkės, rašytojos Simeonos Baranauskaitės-Načajienės ištarti žodžiai: „Sušvytėjusią saulėtą, žydinčią gegužės dieną Jūs mus pakvietėte į savo poezijos šventę, į grožio, sielos atvėrimo popietę. Išaugęs Lietuvos kaime, dirbęs, vargęs, sugebėjote pasiekti mokslo aukštumų. Daug nuveikėte mūsų Tautos – Lietuvos vardan. Sugebėjote išlikti dvasingu, tyru Žmogumi. Tai byloja ir Jūsų poezija. Ačiū, kad toks esate. Telydi Jus ištvermė, neblėstanti išmintis ir kūryba per visas Jūsų dienas. Telydi Jus Viešpaties Malonė!“.
Bibliotekininkė Irena Valentukonienė
Kauno senjorų klubo narė Birutė Zeigienė
