Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, 2022-ieji yra Sūduvos metai. Šie atmintini metai paskelbti pažymint tai, kad 1422 m. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad 2022 metais švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis.
Daug Sūduvos krašte gimusių žmonių dabar gyvena kituose šalies regionuose. Jie nepamiršta savo šaknų, aktyviai dalyvauja visuomeninėje, kultūrinėje veikloje.
Spalio 21 dienos vėlyvą popietę dainos mylėtojai sugužėjo į Kauno švietimo inovacijų centro (Centras) salę. Aktyvi visuomenininkė, poetė, dainininkė Teresė Varnagirienė drauge su Centro biblioteka organizavo literatūrinę-muzikinę popietę „Skriskite mylimos dainos…“, skirtą Sūduvos metams paminėti.
Bibliotekininkė Irena Valentukonienė pasveikino visus susirinkusius, pasidžiaugė, jog spalio mėnesio senjorams skirtuose renginiuose dalyvių vis gausėja ir trumpai priminė kuo garsus Sūduvos kraštas.
Suvalkija (Sūduva) visais laikais pasižymėjo derlingomis žemėmis ir žmonėmis, kurie mokėjo tuo pasinaudoti. Jų stalas visada buvo gausus. Skaniausi Europoje skilandžiai, kumpiai, dešros ir kiti burnoje tirpstantys mėsos gaminiai – tikras Sūduvos pasididžiavimas. Šio krašto gyventojai taip pat labai vertina bulves. Ko tik iš bulvių neprigamina išradingos Sūduvos šeimininkės!
Bendrinė lietuvių kalba kilo iš Suvalkijos. Vakarinėje Suvalkijos (Sūduvos) dalyje vartojamų kapsų ir zanavykų šnektų pagrindu susiformavo dabartinė bendrinė (literatūrinė) lietuvių kalba. Šiame krašte gimęs Jonas Jablonskis, lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, išleidęs kelias gramatikas, suvalkiečių šnektą bendrinės kalbos pagrindu pasirinko dėl to, jog ji yra arčiausiai sanskrito.
Vincas Kudirka – Tautiškos giesmės autorius taip pat gimė šiame regione. Šeši iš dvidešimties – tiek signatarų kilę iš Sūduvos krašto: Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Pranas Dovydaitis, Petras Klimas, Jonas Vailokaitis ir Justinas Staugaitis.
Suvalkiečiai ir danguje – pirmoji moteris lakūnė ir parašiutininkė Lietuvoje Antanina Liorentaitė taip pat kilusi iš Sūduvos.
Plačiose lygumose ir derlingose žemėse gyvenantys suvalkiečiai brangina gamtos teikiamus turtus lygiai taip pat, kaip ir literatūrinę lietuvių kalbą. Čia išlikę puošnių ir turtingų dvarų, kurių menės saugo Sūduvos krašto istoriją ir legendas. Ilgais žiemos vakarais suvalkiečiai ne tik pina įspūdingus šiaudinius sodus, drožinėja medį, iš popieriaus karpo nėrinius, vis dar audžia juostas, bet ir kuria šiuolaikinio meno projektus, kurie šį regioną garsina pasaulyje.
(Panaudota medžiaga iš straipsnių internete)
Apie šio krašto žmones galėtume kalbėti kalbėti…
Pabūti kartu muzikos ir gimtojo žodžio apsupty yra labai svarbu. Skambantys garsai suvirpina širdį, kviečia pamąstyti apie praeitį, dabartį, ateitį ir pajausti būties trapumą.
Literatūrinės-muzikinės popietės Sūduvos metams paminėti „Skriskite mylimos dainos…“ sumanytoja Kauno etnografinio ansamblio „Sūduva“ vadovė Teresė Varnagirienė taip pat sūduvietė! Jos eilėmis ir pradėjome popietę: Čia – žydriausia padangės mėlynė. / Lietuva – mūs namai ir gimtinė. / Čia gražiausia pasauly kalba, / Mums senolių, tėvų palikta (iš eil. „Gražiausia pasaulyje“).
Ir skambėjo ansamblio atliekamos dainos, kviesdamos kartu pasivaikščioti Suvalkijos keliais, Šešupės krantais, kloniais… Ir dainavo drauge susirinkę klausytojai!
Koncertą tęsė Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Kauno klinikų moterų choras “Kanklės”. Choro meno vadovė ir dirigentė – Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokytoja metodininkė Audrone Marcinkevičiūtė, koncertmeisterė – Aurika Vitkienė, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos vyresnioji mokytoja, dirigentė Roberta Nargėlienė. Klausytojų širdis džiugino nuostabūs chorisčių balsai ir puikus dainų repertuaras: lietuvių liaudies daina „Skamba skamba kankliai“ (aranžuota S. Šimkaus,), „Lietuva brangi šalele“ (ž. Vydūno), „Rudens melodijos“ (m. M. Petrausko, ž. K. Račkausko), „Ruduo tėviškėje“ (m. S. Dapševičiaus, ž. A. Garmutės), „Lietuva prie balto stalo“ (m. Ž. Anilionio, ž. V. Baltrėno), „Tėvynė“ (m. J. Cechanovičiaus, ž. A. Antanavičiaus), „Pušys miega“ (m. V. Šeinausko, ž. V. Palčinskaitės), „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ Skalno daina iš miuziklo „Devynbėdžiai“ (m. G. Kuprevičiaus).
Klausytojus užbūrė Onos Šervenikienės (Beitnaraitės) ir Petro Beitnaro puikia menine išraiška skaitomi eilėraščiai: Justino Marcinkevičiaus „Gerumas tas gyvenimas“, Algimanto Baltakio „Ruduo“, „Ar daug žmogui reikia“, Sigito Gedos „Sakmė amžinajam medžiui“, Jono Aisčio „Tu esi“, Vytauto Vitkūno „Dar atviri langai“ ir kiti.
Pasipuošę retro stiliaus drabužiais į salę sugrįžo ansamblio „Sūduva“ dainorėliai. Ir skambėjo anksčiau Sūduvos krašte dainuoti romansai, nukeldami mus į išgyventus meilės prisiminimus… Ir sukosi poros aidint baigiamajai popietės dainai „Vėl gegužio žiedai“ (Jungėnų kaimo kapelos daina).
Gėlės, padėkos žodžiai, karšti plojimai lydėjo meno kolektyvus. Gera pabūti bendrystėje, pasidžiaugti vieni kitais, padainuoti, užmiršti kasdienius rūpesčius.
Bibliotekininkė Irena Valentukonienė
