Vasario 3 dieną Kauno švietimo inovacijų centro (Centras) bibliotekoje vyko kūrybinė popietė „Juokauti niekad nevėlu“. Atvykusius į renginį Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) narius, poetus, rašytojus, meno gerbėjus Centro bibliotekininkė Irena Valentukonienė pasveikino muzikės, poetės Monikos Nijolės Zdanienės iš knygos „Garsų pasaulis užkerėtas“ eilėmis: „Taigi, senstam jau ir žylam… / Na ir kas! / Argi verta tik todėl / Nuleist rankas? /Kad mes užgrūdinti – / Tuo nieks neabejos, / Pirmyn! /Nėra ko žvilgčiot atgalios!“, ir pakvietė dalyvius: „Šiandien pašmaikštaukime, nelaukdami balandžio 1-osios, kad būtų linksmiau, nenukabintume nosių, juk dienos šuoliais bėga, gyvenimas trapus, trapus… Į senjorų pašmaikštavimus „ Juokauti niekad nevėlu“ sukvietė Joana Šarkelienė ir Teresė Varnagirienė drauge su ansambliu „Sūduva“.“
„Tai pirmasis šių metų humoro ir satyros renginys. Pajuokauti, pašmaikštauti pakvietė dvi rašytojos – Teresė Varnagirienė ir Joana Šarkelienė. T. Varnagirienė (Pievų Smilga) – poetė, visuomenininkė, etnografinio ansamblio „Sūduva“ įkūrėja ir vadovė. Už kultūrinį darbą yra apdovanota kunigo, knygų leidėjo, knygnešio ir rašytojo Antano Miluko literatūrine atminimo premija, rašytojo Leono Balčiūno sakralinės poezijos literatūrine premija. Ji – LNRS Garbės narė, Kauno m. Santakos garbės ženklo nominantė, LNRS vasaros kūrybos šventės laureatė ir daugelio kitų apdovanojimų prizininkė. Joana – rašytoja, pedagogė, dėstytoja, advokatė. Josios taiklus žemaitiškai parašytas žodis paįvairina laikraštį „Gintaro gimtinė“, pagyvina literatūrines šventes“, – pristatė literatūrinės-muzikinės popietės atlikėjas gyd., LNRS valdybos pirmininkė, poetė, laikraščio „ Gintaro gimtinė“ redaktorė Dalia Milukaitė-Buragienė.
Humoro ir satyros šventę poetės pradėjo prisistatymu „Dainuška apie mus“ (žodž. J. Šarkelienės): „Teresėlės – Joganėlės, Naujų Metų jumorėlis. / Nauji Metai ne juokai, rimti būna reikalai. / Savo vadę mes pažįstam, mylim, gerbiam, nesipykstam. / Mūs poetai nemirtingi, eiles kurti jie netingi…“ , ir kvietė drauge pritarti dainos priedainio žodžiams: „Oi čia, oi čia čia eiles skaitom tiktai čia…“.
Skambėjo ansamblio „Sūduva“ atliekamos humoristinės dainos, kurių lietuvių liaudies tekstus perfrazavo ir sukūrė pati ansamblio vadovė T. Varnagirienė: „Kiškelis bėgdamas“, „Kaip aš mylėjau Jurgį“, Suvalkijos krašto lietuvių liaudies daina „Be vyro“, „Ką daryt“ (dainos parodija senjoroms, pamilusioms Radži). Poetė skaitė šmaikščius savo kūrybos eilėraščius: „Ne tokia“ – „Veidrodžiai dabar ne tokie, / Kaip anų jaunų dienų – / Vis blogiau mane jie rodo, / Net žiūrėt nemalonu… / Rodo, kad raukšlių daugėja, / Kad prastėja figūra, / Todėl man kasdien aiškėja – / Veidrodžių gerų nėra!“ ir „Man jau septyniasdešimt“.
Dalyvius žavėjo ir džiugiai nuteikė Joanos Šarkelienės kūrybingumas, išmonė, gebėjimas pasijuokti ir iš savęs, ir iš kitų. Šypsenos, skambus juokas lydėjo rašytojos humoristinius pasakojimus žemaičių tarme: – „Kaip įsiliejo į rašytojų draugiją“, „Apie naujadarą „Žmoga“, „Istorija apie išaugusį sidabrinį ragą“ ir kt. Eilėraščiuose skambėjo įstabūs, laikmečio aktualijas atitinkantys posmai.
Ansambliečių, T. Varnagirienės ir J. Šarkelienės pasirodymuose nestigo dainų, satyros eilių, šokio ir vaidybos. Popietę vainikavo nuskambėjusi bendra lietuvių liaudies daina „Oi, kur reiks tas mergas dėt“.
Gausiai susirinkę klausytojai atlikėjams atsidėkojo karštais aplodismentais, plačiomis šypsenomis. Bibliotekininkė Irena išlydėjo palinkėdama M. N. Zdanienės žodžiais: „Mielieji mano! / Kiek įmanoma, / Žaismingai žvelkim / Į gyvenimą!“
Birutė Zeigienė, Kauno senjorų klubo narė
Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė
