Saulėtą rugsėjo 16 dieną sugužėjome į Kauno švietimo inovacijų centro biblioteką pasiklausyti Kūrybinės raiškos asociacijos „Kauno branduma“, Kultūros, meno ir mokslo asociacijos „Kūrėjų menė“ narės, rašytojos Elenos Marijos Žuliūtės-Bačiulienės (RAUSVĖS) prisiminimų, drauge su bendraminčiais pristatyti jos kūrybą. Elena Bačiulienė išleidusi prozos knygelę „Ten, kur vingiuoja Rausvė“ (2015 m.), poezijos rinkinį „Ant mėnulio tako“ (2016 m.). Atskiri josios kūriniai spausdinami KRA „Kauno branduma“ almanachuose, Lietuvos kultūros, kūrybos, savasties ir tautotyros mėnraštyje „Gintaro Gimtinė“.
Knygelėje „Tas žemės lopinėlis“ (2021 m.) autorė sudėjo naujausius eilėraščius, noveles. Novelėse vyrauja meilė ir pagarba gimtinei Suvalkijai, šio krašto žmonėms. Rašytoja atveria skaitytojui langą į praeitį, kad pajustume tuometinį gyvenimo pulsą, kad nauju žvilgsniu pažvelgtume į tėvų ir senelių perduodamas dvasines vertybes. O kokie vaizdingi tolimųjų kelionių aprašymai! Knygelėje rasime ir autorę nudžiuginusios dukterėčios Rimutės prisiminimus apie josios mamą, seseris, brolį. Čia ir pačiai Elytei skirtos mielų draugų – Virginijos Ruškienės, Irenos Žurumskienės, Linutės Opulskienės, šviesios atminties vyro Egidijaus Bačiulio bei daktaro, rašytojo Juozapo Mickevičiaus dedikacijos.
Keliaujant šios naujos knygelės puslapiais – poezija, eilės, skirtos draugams, proza – visi kūriniai alsuoja meile, senos trobelės ilgesiu: „Už lango ūžavo ir dūko rudeninis vėjas, klebeno senas langines, o man sėdėt prie seno šilto kamino buvo ramu. Ir gėriau aš į savo širdį gerosios namų dvasios man tokius brangius ir mielus jos atminimus…“ (Iš novelės „Geroji namų dvasia“).
Trumpai pristačiusi knygelę „Tas žemės lopinėlis“ bibliotekininkė Irena Valentukonienė pakvietė autorę pratęsti mintis, pasidalinti brangiais prisiminimais, kūrybine kelione.
„Gimiau Kulautuvoje, bet karo metais šeima persikėlė gyventi pas senelį į Vilkaviškio rajoną, Gižų valsčiaus Rūdos kaimą, pro kurį tekėjo upė Rausvė. Augom keturios seserys ir brolis, o aš buvau jauniausia. Mamytė tyli, rami, labai geros atminties, prisiminimus pasakodavo įdomiai ir labai vaizdžiai, daug skaitė, ypač mėgo istoriją ir literatūrą, tėvelis buvo eigulys, todėl dažnai nuo mažumės klajodavome po mišką. Baigusi Gižų vidurinę mokyklą studijavau Lietuvos žemės ūkio akademijoje, vėliau darbas, šeima. Sūnus, baigęs studijas, įsidarbino ir apsigyveno Vilniuje, vyrą prieš dešimtmetį palydėjau Amžinybėn… Ir nubėgo, nutekėjo upės laiko… Rudens vakarai ilgi ir pilki, žiemos – be sniego, tai smelkias atmintim prisiminimai, jaunystės dienos, suvalkiečių gyvenimo istorijos, o kartais pro miegamojo langelį ir mūza įskrenda… Parašiau apie keturis metų laikus skirsnyje „Tas žemės lopinėlis, priaugęs prie širdies“, – trumpai prisistatė E. M. Bačiulienė.
Pirmosios knygos dalies „Poezija“ puslapius skleidė, skaitė eilėraščius, dalinosi savo įžvalgomis, mintimis LNRS Garbės narė, KRA „Kauno branduma“ Garbės narė, KMMA „Kūrėjų menė“ narė, pedagogė, renginio vedėja Irena Žurumskienė: „Taigi – Žmogaus namai ten, kur jo širdis. Kur Elytė bebūtų, visi metų laikai gražiausi tik Gižuose. Ir Širdis vis traukia aplankyti Gižų trobelę (knygos autorė mane vis pataisydavo –Tai mano TRIOBELĖ). Su didele meile ir po daugelio metų vis dar autorės širdies kamputyje išlieka nuostabus vaizdas: Trobelė, Šulinys, Jaunystės Jausmai, Mamytė, Sodas… Kiek daug lyrikos, švelnumo, poetikos: epitetų, metaforų, tropų. Visoje autorės poezijoje skamba nuoširdus jausmas, lyrizmas, melodingumas. Nemažai eilių, jas skaitant, taip ir norisi uždainuoti: „Man vis menas“, „Motulės skara“, „Jaunatviškos svajos“, Nužydėjo karklai“, Lauksiu Jūsų, lauksiu“. Elena Marija gabi ne tik lyrikoje, bet ir satyroje – humore. Kartais netgi autoironiška eilėse: „O plunksna rašo“, „Prabėgo metai“, „Kiauras stogas“, „Mūza“ ir eilėje kitų eilėraščių. Eilėse dominuoja atsiminimai, jaunystės svajonės, aistros, vėliau moters jausmai, švelnumo, artumo ilgesys – „Ugnelė delne“, „Svajonių laužas“, „Ateik parymoti“. Liūdesys užplūsta trumpam, tačiau eilės „Praskrisk pro šalį“ greitai poetei sugrąžina optimizmą. Elena skiria savo eiles draugams, artimiesiems. Tai jos širdies pajauta tų žmonių, kurie prisilietė prie jos gyvenimo.“
Apžvelgti knygos antrąją dalį „Proza“ renginio vedėja pakvietė LNRS narę, KRA „Kauno branduma“ vicepirmininkę, KMMA „Kūrėjų menė“ valdybos pirmininkę, poetę, knygos redaktorę Virginiją Ruškienę.
„Elenos, draugų meiliai vadinamos Elytės, kūryboje viena ryškiausiai vyraujanti tema – meilė bei pagarba gimtinei Suvalkijai ir šio krašto žmonėms. Novelėse vaizdžiai aprašomi vaikystės ir jaunystės epizodai, sudėtingi pokario metai, to laikmečio buitis, rūpesčiai ir laisvalaikis. Šioje dalyje autorė įdomiai ir vaizdžiai prisimena tolimas keliones, palikusias jai neišdildomą spūdį: Delis, Džaipūras, Agros, Varanasis, Jhansi miestai… Rašytojos literatūrinė kalba turtinga, kupina vaizdingų metaforų, palyginimų, tarmiškų žodžių. Keletas novelių pasižymi tokiu dainingu ir poetiškai banguojančiu ritmu, jog galėtų net virsti poemomis, – įžvalgomis pasidalino, skaitė ištraukas iš novelių V. Ruškienė.
I. Žurumskienė kvietė dalyvius paskaityti E. M. Bačiulienės eilėraščius iš naujosios knygos. Eiles skaitė poetas, kompozitorius, vokalistas Arvydas Paulauskas, KRA ,,Kauno branduma“ pirmininkas Vitas Petraitis, poetės: Jadvyga Strašinskienė, Benedikta Serapinienė, Danutė Mažeikienė, Zita Pranckevičienė, Teresėlė Varnagirienė, Janina Ulinskienė, Ilona Orinienė, Aldona Jankauskienė, poetas, chorvedys, dainų švenčių dirigentas Pranas Jurkonis.
Literatūrinėje popietėje skambėjo muzikiniai kūriniai atliekami Arvydo Paulausko: „Vėl ruduo“, „Už gimtinės klonių“, „Gintarai“, „Baltas Lino gyvenimas“…
Rašytojai dėkojo ir linkėjo naujų kūrybinių sumanymų, ją dažnai aplankančios mūzos įkvėpimo, buvę bendradarbiai, bičiuliai. LMMA „Branduma“ prezidentas, rašytojas, dr. Vytautas Šiaudytis Elenai Marijai Bačiulienei įteikė „Brandaus intelekto vardinį medalį“ ir „Kūrybos taurę“ už ilgametį, kruopštų darbą, KRA „Kauno branduma“ pirmininkas Vitas Petraitis – padėką , išleidus eilėraščių ir novelių knygą – „Kiekvieną rytą gimstame iš naujo. Ką veiksime šiandien yra tai, kas svarbiausia“ (Jackas Kornfieldas). Padėkos raštą, kurį lydėjo Vydūno žodžiai „Pats gražiausias – kuriantis žmogus“, įteikė KMMA „Kūrėjų menė“ valdybos pirmininkė Virginija Ruškienė.
Literatūrinė-muzikinė popietė baigėsi… Dar ilgai prisiminsime Irenos Žurumskienės renginio pradžioje pasakytus žodžius – poeto Pauliaus Širvio mintis apie poeziją: „Poezija yra viskas, kas žmogiška. Poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašaromis ašaros be ašarų… Viskas, kas žmogiška“.
Bibliotekininkė Irena Valentukonienė,
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė Birutė Zeigienė
