Kauno švietimo inovacijų centras organizavo Kauno miesto savivaldybės mokinių stovyklą „Mokausi ir žaidžiu“. Pirmoji stovyklos pamaina vyko vasarą, rugpjūčio 16–20 d. Antroji pamaina – mokinių rudens atostogų metu, lapkričio 3–5, 8–9 d. Paūmėjus pandeminei situacijai, stovyklos antrosios pamainos vadovams ir dalyviams teko „atverti“ virtualios aplinkos „duris“.
Vadovaujant grupių vadovams mokytojams Kristinai Grigaitei-Bliūmienei ir Artūrui Bliūmui, stovyklautojai atliko daugybę užduočių: žaidė susipažinimo žaidimus, kalbėjosi apie jausmus, mokėsi juos išreikšti; piešdami ant pieno, konstruodami iš degtukų atliko STEAM užduotis; susipažino su pinigų istorija, romėniškais skaitmenimis; atliko linksmąsias matematikos ir anglų kalbos užduotis; kūrė eilėraščius apie paukščius; atliko įvairias kūrybines užduotis ant popieriaus lapo ir panaudodami kompiuterines programas „Voki“, „Canva“, „Pixel.art.youidraw“, „Padlet Google slides“.
Mokiniai labai džiaugėsi viešnios iš Kipro Rositos Grigaitės pamokėle apie Japoniją. Anksčiau net septynerius metus gyvenusi Japonijoje, Rosita vaikams papasakojo apie Japonijos gamtą, kultūrą, švietimo sistemą, pamokė vaikus pasakyti keletą japoniškų sakinių. Vaikai mokėsi japoniškai užrašyti žodžius „meilė“ ir „svajonė“.
Stovyklautojams nuobodžiauti nebuvo kada, nes interaktyvios veiklos keitė viena kitą. Vaikai virtualiai apsilankė net septyniuose muziejuose, dalyvaudami nuotolinėse edukacijose „Kaip gyveno baltai“, „Kaip atsiranda perlas?“, „Apie žmones ir paukščius“, „Vilniaus bastėjos paslaptys“, „Ruonis Padangarus. Kas jis?“, „Mažieji pasaulio gyventojai – vabzdžiai“, „Kaip pradėjome laiką skaičiuoti“.
Vadovaujant psichologui, dr. Tomui Lagūnavičiui, stovyklos dalyviai mokėsi geriau pažinti save, provokuojami išsilaisvinti iš mąstymo stereotipų, taikydami psichologo pademonstruotus įvairius kūrybos metodus, kūrė originalius kūrinius.
Baigiantis stovyklai, vaikai dar kartą prisiminė, ką nuveikė, ko išmoko. Kiekvienas stovyklos dalyvis čia atrado kažką netikėto, naujo, įdomaus. Kiekvienas čia buvo pastebėtas, išklausytas. Kiekvienas gavo virtualų „stovyklos baigimo diplomą“.
Organizatoriai gavo gražių atsiliepimų apie stovyklą.
„Labai dėkojame Jums už stovyklą, sužinojome labai daug, pasidarėme šokoladinių perlų, išsitestavome, kokie paukščiai esame, išmokome keletą japoniškų žodžių. Galvojau, kad ši stovykla bus mano sesės amžiaus vaikams, bet buvo tikrai įdomu paklausyti ir man. Tikiuosi tokių stovyklų bus ir daugiau, nes buvo ir anglų kalbos, ir eilėraščių kūrimo, įvairių programų apie gamtą, kitus pasaulio kraštus, darbai su elektroninėmis programomis, muziejai. Dėkojame Jums labai už stovyklą“, – rašo Kamilė.
„Laba diena, džiaugiamės, kad pakvietėte vaikus į stovyklą, dalyvauja ir patinka. (…) Pasidžiaugsiu, nežinau kaip jūs taip paveikėt, bet sūnus taip uoliai niekada nepiešė“, – rašo Jurgio ir Elenos mama.
„Norime padėkoti už stovyklą, už puikų laiką, kurį vaikai leidžia joje. Ačiū Jums“, – rašo Samantos mama.
Dėkojame ir mes tėveliams – už pasitikėjimą, už gerus žodžius, vaikams – už nuoširdumą, kūrybiškumą, žingeidumą ir aktyvumą, mokytojams Kristinai Grigaitei-Bliūmienei, Artūrui Bliūmui, psichologui dr. Tomui Lagūnavičiui, muziejų edukatoriams – už kūrybingai parengtas užduotis, pamokėles, edukacines programas.
