Covid-19 pandemija, daugelyje šalių įvestas karantinas, privertė visą pasaulį naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Nors iš pradžių tai sukėlė nepatogumų ne tik mokytojams, tačiau ir mokiniams, dabar galime teigti, kad tai milžiniškas proveržis švietime. Ilgus metus šiuolaikinėms technologijoms nebuvo skirta daug dėmesio, tačiau dabar ši sritis tiesiog pasmerkta augti. O kadangi visos šalys šioje srityje yra panašaus lygio – startinėje pozicijoje, – kartu tai ir didžiulė galimybė. Nors visuomenėje vyrauja daug nuomonių dėl šiuolaikinių technologijų integravimo švietime, vis dėlto technologijos, padeda geriau valdyti procesus ir suteikia galimybę lengviau prieiti prie informacijos, žinių ir mokymosi.
Švietimas yra visko pradžių pradžia, o geriausia investicija, kurią žmogus plačiąja prasme padaro, yra į mokymąsi, į savo paties augimą, į auginimą kito, kuris yra šalia. Pasak mokslininkų, be atsidavusių mokytojų, švietimo lyderių, ugdymo rezultatams didelės reikšmės turi ir modernių technologijų bei įrangos pasitelkimas.
Švietimo sistema kaip ir šeima yra terpė, kurioje gyvename didelę ir svarbią savo gyvenimo laiko dalį. Dabar, kai gyvename kaitoje, technologiniame vystymesi, ekonominiame ir geopolitiniame neapibrėžtume, turime būti savarankiški savo gyvenimo kūrėjai, gebantys rasti išeitis ir novatoriškus sprendimus, pralenkiančius mūsų pačių „aš“ kiekvieną dieną. Per gyvenimą pakeisti kelias specialybes, atrasti naujas veiklas ir kurti vertę kitiems – tai ir yra lyderystė.
Tokiam elgesiui reikia kitų asmeninių savybių nei būti pasekėjais. Teigiama, kad lyderystė – tai 80% asmenybės ir 20% techninių įgūdžių bei žinių. Todėl iš švietimo sistemos tikimasi erdvės, kurioje skleisis jauno žmogaus drąsa veikti, bandyti, klysti ir mokytis iš klaidų, taip pat jaustis vertingu, gebančiu mokytis visą gyvenimą naujų dalykų ir nesustoti pakeliui į tikslą. Visos minkštosios kompetencijos daro įtaką tolimesnei mūsų sėkmei aukštojo mokslo kelyje ir viso gyvenimo pasiekimams – ne mažiau, nei žinios.
Nuotrauka iš Skillstork.org
Technologijos švietime yra įrankis, suteikiantis prieigą prie reikalingos informacijos, praturtinantis mokymosi aplinkas virtualia skaitmenine erdve, kurioje atliekami eksperimentai ir kitos patirtinės veiklos. Tokios technologijos kuria mentalinį ir fizinį patyrimą visais mūsų sensoriais, todėl padeda mokiniams giliau suvokti ir įsisavinti žinias.
Švietimo prasme svarbu ne tik užtikrinti, kad jaunimas įgytų reikalingų skaitmeninių kompetencijų, bet ir gebėtų pasinaudoti tais privalumais, kuriuos technologijos gali suteikti mokymo(si) procese (Cachia et al., 2010). Be kita ko, reikia užtikrinti, kad jaunuoliai galėtų veiksmingai ir saugiai naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Pastaruoju metu politikos formuotojai daug dėmesio skiria su mokinių asmenine gerove susijusioms rizikoms, kaip antai patyčiomis internete ir priklausomybei nuo interneto, taip pat rizikoms, susijusioms su duomenų privatumu, dėl to saugumas tapo svarbiausiu skaitmeninio švietimo politikos klausimu (Europos Komisija, 2017a).
Šaltiniai:
European Education and Culture Executive Agency, Eurydice, Bourgeois, A., Birch, P., Davydovskaia, O., Skaitmeninis švietimas mokyklose Europoje, Publications Office, 2019, https://data.europa.eu/doi/10.2797/54771
Cachia, R. et al., 2010. Creative Learning and Innovative Teaching: Final Report on the Study on Creativity and Innovation in Education in the EU Member States. Luxembourg: Publications Office of the European Union.
European Commission, 2017a. Better Internet for Kids. Annual Report 2016-17. Luxembourg: Publications Office of the European Union.
