Geros mokyklos koncepcijoje aptariama akivaizdi tendencija – nuo švietimo visiems pereinama prie švietimo kiekvienam, t. y. personalizuoto, suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) pripažįstant, kad žmonių patirtys, poreikiai, siekiai skiriasi ir mokomasi skirtingais tempais ir būdais. Visa tai įprasmina ir pagrindinė įtraukiojo ugdymo idėja, kurio siekis – visavertis kiekvieno mokinio dalyvavimas ugdymo procese, atsižvelgiant ne į bendrą standartą, o į kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes. Jau nebekeliame klausimo ar to reikia, dabar pagrindinis klausimas – kaip tai įgyvendinti.Kauno švietimo inovacijų centras vykdo nuoseklią, kryptingą ir dalykišką veiklą formuojant teigiamą nuostatą į įtrauktį – parengtos kvalifikacijos tobulinimo programos, kiekvieną mėnesį sistemingai vedami gerosios praktikos renginiai, paskaitos tėvams, atskiroms mokytojų grupėms, metodiniams būreliams, organizuojamos konferencijos, metodinės valandos.
Balandžio 28 virtualioje aplinkoje vyko respublikinė konferencija „Įtraukusis ugdymas – problemos ar/ir galimybės?“. Konferencijos tikslas – formuoti teigiamą nuostatą į įtraukti švietime, tobulinant pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų, vadovų pasirengimą įtraukčiai. Sudaryti sąlygas mokslininkams, švietimo strategams ugdymo įstaigų vadovams, specialistams, pedagogams, dirbantiems su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, pasidalinti sukaupta patirtimi ir įtraukiojo ugdymo idėjomis, reflektuoti turimą pagalbos teikimo patirtį bei plėtros galimybes, apibendrinti jau išbandytų įtraukties priemonių poveikį.
Sveikinimo žodį tarę – Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. Vilija Targamadzė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patarėjas įtraukiajam ugdymui Ignas Gaižiūnas, Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė – vieningai pabrėžė konferencijos temos aktualumą, kad įtrauktis švietime, ne tik problemos, bet ir galimybės kiekvienam (tiek, mokiniui, tiek mokytojui) augti ir tobulėti.
Jungtinių Tautų ekspertas, JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Ruškus savo pranešime „Įtraukus ugdymas diskriminacijai įveikti ir lygioms galimybėms užtikrinti“ pabrėžė esminę nuostatą – įtraukusis ugdymas užtikrins negalią turinčių vaikų orumą ir lygiavertes teises, kad visuose veiksmuose, susijusiuose su neįgaliais vaikais, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus.
ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė pristatė pranešimą „Pasirengimas įtraukčiai švietime – strategija ir prioritetai“. Pranešime aiškiai ir konkrečiai išskyrė ŠMSM prioritetus dėl įtraukties įgyvendinimo, teikiant informacinę, konsultacinę, metodinę pagalbą – stiprinti bendrosios paskirties mokyklų pasirengimą priimti ir ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius,stiprinti pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų rengimą ir jų kompetencijas įtraukiojo švietimo srityje, tobulinti švietimo pagalbos teikimo organizavimą šalies ir regioniniu lygmeniu, stiprinti mokyklų bendruomenių ir visuomenės teigiamas nuostatas dėl įtraukties švietime, vykdyti įtraukties švietime plėtros stebėseną.
VDU Edukologinių tyrimo instituto doc. dr. Lina Miltenienė savo pranešime „Įtraukusis ugdymas mokykloje. Kas lemia sėkmę?“ pristatė įtraukiojo ugdymo sėkmės įrodymus gristus tyrimų duomenimis.Tai – sisteminė mokyklos kaita, įtraukiojo ugdymo požymių raiška mokykloje, pagalbos sistema mokykloje, mokyklos vadovas ir jo vaidmuo.
Praktinėje konferencijos dalyje – vertinga Kauno miesto ugdymo įstaigų praktika. Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Raimunda Žiulytė pristatė pranešimą „Kaip Kauno miesto ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigos rengiasi įtraukiajam ugdymui“. Savo pranešime lektorėteigia – svarbu suprasti, kad įtrauktis – žymiai sudėtingesnis procesas, nei vien įvairių poreikių turinčių vaikų priėmimas į bendrąsiasgrupes.Galima pritaikyti ugdymo įstaigos aplinką įvairiems vaikų poreikiams (įrengti keltuvus, poilsio kampelius, sensorinius kambarius, įsigyti interaktyvių priemonių ir pan.), tačiau visada išlieka svarbiausias – žmogiškasis faktorius.Mūsų išoriniai ir vidiniai resursai – tai pedagogų, švietimo pagalbos specialistų vertybės ir kompetencijos, jų ir kitų pagalbos vaikui specialistų pakankamas kiekis įstaigoje.
Mokykla kiekvienam – ką tai reiškia ir kaip ji kuriama savo pranešime pristatė Kauno Kovo 11-osios gimnazijos direktorius Stanislovas Milašius ir direktoriaus pavaduotoja Laimutė Lukšienė. Mokykla buvo pristatyta labai informatyviame ir dalykiškame filmuke, išryškintos mokyklos vertybės bei darbo prioritetai.
Raimonda Juknevičienė, Kauno Prano Daunio ugdymo centro direktorė, savo pranešime pateikė sėkmės kriterijus, ugdant ASS vaiką. Svarbiausia:
- Tėvų –mokytojų bendradarbiavimas
- Vaiko poreikių identifikavimas
- Ugdymosi aplinkos pritaikymas
- Ugdymo programos individualizavimas/pritaikymas.
Išvardintų kriterijų praktinė pusė buvo parodyta filmuotoje medžiagoje.
Kauno lopšelių-darželių „Spindulėlis“ ir „Nežiniukas“ specialistų komandos savo pranešime parodė praktines veiklas, pabrėžė aplinkų svarbą, specialistų bendradarbiavimą su mokytojai ir tėvais, metodinių priemonių tikslingą pritaikymą.
Pranešimą„Įtraukusis ugdymas neformaliojo ugdymo įstaigoje“pristatė Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologės Agnė Benikė, Nida Gruodienė. Psichologės pabrėžė, jog viena iš papildomų pagalbos priemonių mokinių įtraukčiai gerinti gali būti neformalaus ugdymo užsiėmimai.
Šiuose užsiėmimuose sunkumų turintys mokiniai gali mokytis būti grupėje, bendrauti, bendradarbiauti, vystyti pažintines funkcijas. Prelegentės pateikė ir puikių praktikos pavyzdžių, kaip vyksta neformalaus ugdymo užsiėmimai SUP turintiems vaikams.
Konferencijoje „Įtraukusis ugdymas – problemos ar/ir galimybės?“kiekvienas dalyvis galėjo rasti atsakymą į jam rūpimus klausimus. Joje buvo aptarti teoriniai ir praktiniai lygių galimybių užtikrinimo įtraukiajame ugdyme aspektai, susipažinta su įtraukties švietime strategijomis bei dabartine situacija Kauno mieste bei šalyje, pasidalinta praktinėmis formaliojo bei neformaliojo ugdymo praktikų įžvalgomis įtraukiojo ugdymo kontekste.
Dalyvių skaičius, o jų buvo 342, liudija apie tai, kad konferencija pavyko ir buvo aktuali.
Kauno švietimo inovacijų centro metodininkė Valerija Segalovičienė
