Pirmieji treji gyvenimo metai daugelio vaikystės ir asmenybės raidos tyrinėtojų laikomi svarbiausiais, nes šiuo laikotarpiu formuojasi pasitikėjimo savimi ir kitais, prieraišumo, savarankiškumo, kūrybiškumo ir daugelio kitų savybių pamatai. Vaikystė – tai ne rengimas gyventi ateityje, bet gyvenimas dabartyje. Nuo to, kokias ugdymo(-si) sąlygas sudarome vaikui vaikystėje, didele dalimi priklauso visas tolesnis jo gyvenimas. Kūdikystė ir ankstyvoji vaikystė – nuostabus metas ne tik vaikui, bet ir suaugusiajam, kuris rūpinasi juo kiekvieną dieną, atidžiai stebi jo raidą.
Apie ankstyvojo amžiaus ypatumus, projekto „Žaidžiame kalbą“ aktualumą 2021 m. sausio 26 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centre inicijuojant vyr. metodininkei Valerijai Segalovičienei buvo organizuotas seminaras „Logopedo, auklėtojo ir tėvų prevencinis ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbos ugdymo projektas „Žaidžiame kalbą“. Seminaro lektorė Kauno lopšelio „Rasytė“ logopedė ekspertė Eglė Žičkuvienė. Seminaras susilaukė tokio populiarumo, kad teko pakartoti 2021 vasario 10 ir kovo 9 dienomis.
Jau 5-eris metus Kauno lopšelyje-darželyje „Rasytė“ ankstyvojo ikimokyklinio ugdymo grupėse vykdomas logopedo prevencinis kalbos projektas „Žaidžiame kalbą“. Projekte dalyvauja vaikai nuo 2 iki 4 metų amžiaus. Tai, ką mes įgyjame ankstyvoje vaikystėje, tampa tolimesnio gyvenimo pagrindu. Ankstyvieji metai gali tapti ilgo ir stipria sveikata pasižyminčio gyvenimo pamatu, todėl ankstyvoji prevencija yra labai vertinga. Sveikata ir švietimas yra glaudžiai susiję tarpusavyje ir labai reikšmingi energingo, sumanaus, lengvai prisitaikančio jauno žmogaus raidai.
Projekto tikslas – glaudus grupės mokytojų ir logopedo darbas, stiprinant komandinio darbo principus, būdus ir metodus. Projektas aktualus nes vaikai nuo pirmųjų dienų darželyje susipažįsta ne tik su grupės mokytojomis, bet ir logopedu, kurio paslaugų gali prireikti ateityje. Tokiu atveju, vaikams jau nebaugu palikti grupės, eisi su svetimu žmogumi į kitą aplinką. Logopedas stebėdamas ir žaisdamas su ankstyvojo amžiaus vaikais, gali atkreipti dėmesį į tam tikrus specifinius vaikų elgesio, kalbos, dėmesio, orientacijos aplinkoje ypatumus, organizuoti pokalbį su tėvais ir inicijuoti kuo ankstesnę paslaugą vaikui.
Dalyvaujant įvairiuose metodiniuose renginiuose ir konferencijose projekto tikslas išplėtotas iki Kauno miesto įstaigų bendradarbiavimo. Nuo 2018-2019 m.m. Kauno lopšelio-darželio „Rasytė“ ir Kauno lopšelio-darželio „Klausutis“ mokytojai bei švietimo pagalbos specialistai vykdo projektą kartu. Taip pat projekto „Žaidžiame kalbą“ veiklos pristatomos tarptautinio projekto „Vaiko kelias į gražią kalbą. Laimingas vaikas“ metu, kuris jau 10 m. vyksta Klaipėdoje. Nuo 2019 m. rudens Kauno lopšelio-darželio ‚Rasytė“ logopedė ekspertė Eglė Žičkuvienė tapo ir tarptautinio projekto koordinatore, todėl nuo 2021 m. planuojama šiuos du projektus sujungti ir vykdyti bendradarbiavimo programą. 2021 m. gegužės 7 d. vyks konferencija Klaipėdoje, pristatant ankstyvojo amžiaus projektus ir mokytojų bei švietimo pagalbos specialistė darbą su mūsų jauniausiais ikimokyklinių įstaigų vaikais.
Projekto „Žaidžiame kalbą“ uždaviniai: ugdytis kognityvinius gebėjimus (dėmesį, atmintį, kalbą, mąstymą), tyrinėjant, smalsaujant; lavinti(s) artikuliacinio aparato judesius, stambiąją ir smulkiąją motoriką; tobulinti(s) arba formuoti(s) valgymo įgūdžius; tobulinti(s) taisyklingo kvėpavimo įgūdžius.
Norint užtikrinti optimalią kalbos raidos kokybę, būtinas darbo tęstinumas ir grupėje, ir namuose. Projekto vykdymas pradedamas nuo ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus grupių tėvų apklausos dėl sutikimo dalyvauti projekte. Tėvai supažindinami su projekto tikslu, uždaviniais, veiklos pobūdžiu ir kokias užduotis jie su vaikais galės atlikti namuose. Iki karantininiu laikotarpiu tėvai buvo kviečiami organizuoti savanorystės veiklas grupėse. Taip pat 3-4 m. amžiaus grupėse buvo organizuojamos logopedo veiklos vaikams ir tėvams „Kuriame pasaką“, kurių metu tėvams rekomenduojama namuose ugdyti tris pagrindines sritis, užtikrinančias kalbos ir pažintinių procesų raidą: artikuliacinė mankšta ir taisyklingas kvėpavimas; stambiosios ir smulkiosios motorikos lavinimas bei kalbinės raiškos skatinimas. Tėvai supažindinami su pagrindiniai liežuvio ir lūpų lavinimo pratimais, kvėpavimo pratimais ir žaidimais. Pateikiami elementarūs pavyzdžiai, kaip namuos, buitinėmis sąlygomis, be didelių investicijų galima ugdyti vaiko raidą apimančias kompetencijas. Labai svarbu tėvus supažindinti su ankstyvojo amžiaus vaikams skirtomis knygelėmis ir jų reikšme vaiko gyvenime. Veiklos metu vaikai su tėvais atlieka įvairias užduotis kartu: aplikuoja, spalvina, kuria pasaką ir pan.
Projektas vyksta nuo lapkričio iki birželio mėnesio, kai vaikų adaptacija jau praėjusi ir jie gerai jaučiasi grupės aplinkoje. Lapkričio mėnesį logopedė kartu su mokytojomis atkreipia dėmesį į vaikų valgymo ir gėrimo įgūdžius, prašoma tėvelių atsiųsti nuotraukas, kuriose atsispindi šių įgūdžių formavimasis. Taip pat logopedė kartu su mokytojomis aptaria veiklų temas vienam mėnesiui. Šį laikotarpį mokytojos organizuoja užsiėmimus numatyta tema, logopedė praveda vieną 15 min. užsiėmimą grupėje. Mėnesio pradžioje paskiriamos užduotys, kurias tėvai su vaikais atlieka namuose. Vykdomos užduotys turi atliepti projekto uždavinius ir vaikų amžių. Veiklos turi būti žaidimo formos, o užduotys, skirtos stambiosios, smulkiosios motorikos, artukuliacinio aparato ir taisyklingo kvėpavimo lavinimui. Visi darbeliai, atliktos užduotys, žaidimai fiksuojami nuotraukose arba video ir skelbiami grupės, įstaigos ir internetinėje erdvėje.
Dirbant individualiai ar komandoje, vykdant projektus ar tiesiog linksmus žaidimus su vaikais reikia nepamiršti kelių svarbių dalykų:
- Labai svarbu vaikų pojūčius lavinti iki 3-7 metų amžiaus. Tai sensytyviausias raidos amžius.
- Svarbiausia – vaikas, ir jis yra asmenybė, turintis jausmus, savo nuomonę, norus. Jis turi savo ir tik jam būdingą savitą pasaulį.
- Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai – tai koordinatoriai, konsultantai, patarėjai.
- Tėvai – savo vaikų ugdytojai.
- Visur ir visada turi būti komunikacija, bendravimas ir bendradarbiavimas.
Kartais, užėjus silpnumo minutei, atrodo, kad visas darbas beviltiškas. Bet TIKĖJIMAS išgelbsti. Ir MEILĖ vaikams, kokie jie bebūtų.
Auginkime, mylėkime ir ugdykime jaunąją kartą taip, kad paties būtų smagu džiaugtis savo darbo vaisiais. Bendradarbiaukime ir bendraukime, siekime tobulumo visi kartu.
Kauno pedaghogų kvalifikacijos centro vyr. metodininkė V. Segalovičienė
Kauno lopšelio-darželio “Rasytė” logopedė Eglė Žičkuvienė
