Ne paslaptis, kad Covid-19 pandemija neigiamai paveikė švietimą visoje Europoje. Kai kurios šalys buvo labiau paveiktos nei kitos, atsižvelgiant į skirtingus kintamuosius. Pavyzdžiui, kuo ilgiau mokyklos buvo uždarytos, tuo didesni buvo mokymosi praradimai. Be to, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai patyrė didesnius mokymosi praradimus nei mokiniai, iš socialiai nepažeidžiamų šeimų (Patrinos et al., 2022).
Siekdama pakeisti šią neigiamą švietimo tendenciją, Europos Komisija savo ataskaitoje dėl Covid-19 mokymosi spragų Europoje nurodė skirtingas politikos rekomendacijas. Tarp jų – korepetitorių programų įgyvendinimas mokykloje, siekiant kompensuoti mokymosi trūkumus. (De Witte, K. et al, 2023).
Korepetitorių mokymas Europos šalyse buvo plačiai paplitusi praktika dar gerokai prieš Covid pandemiją. Bet ką reiškia būti korepetitoriumi Europoje? Ar korepetitoriai turi savo profesijai reikiamų pedagoginių įgūdžių? Ar jie norėtų įgyti daugiau kompetencijų ir įgūdžių, reikalingų šiai profesijai?
Norėdami atsakyti į šiuos klausimus ir geriau suprasti korepetitoriaus iššūkius, vykdydami projektą Mooc4Tutors sukūrėme anketą, kurią išplatinome 5 projekte dalyvaujančiose šalyse: Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Lietuvoje ir Italijoje. Sulaukėme apie 60 atsakymų ir šiame straipsnyje pateikiame įdomiausius rezultatus.
Apklausos rezultatai parodė, kad visose projekte dalyvaujančiose šalyse, išskyrus Suomiją, korepetitoriaus darbas nėra pagrindinis apklaustųjų darbas (Belgija 71,4%, Vokietija 83,3%, Suomija 15,8%, Lietuva 50%, Italija 62,5 %). Tačiau dauguma apklaustųjų, kurie korepetitoriais dirba papildomai, dirba švietimo sektoriuje kaip mokytojai arba projektų vadovai.
Kalbant apie pedagoginius įgūdžius, rezultatai – įvairūs. Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir Lietuvoje dauguma apklaustųjų yra įgiję pedagoginių įgūdžių universitete arba mokymo kursų metu. Tačiau Italijoje dauguma apklaustųjų nėra įgiję pedagoginių žinių.
Tačiau apklausos atsakymai kiek kitokie, kai kalbama apie kursus norint tapti korepetitoriumi. Dauguma mūsų apklaustų specialistų niekada nedalyvavo korepetitorių rengimo kursuose (Belgija 43%, Vokietija 67%, Suomija šiam klausimui atsakymų nepateikė, Lietuva 75%, Italija 100%).
Kaip matote iš žemiau pateiktos diagramos, dauguma apklaustųjų norėtų dalyvauti kursuose, kad galėtų tapti korepetitoriais ir įgyti pedagoginių įgūdžių siekiant tobulinti savo profesines kompetencijas.
Kadangi korepetitorių mokymas tapo vienu iš dažniausių sprendimo būdų sprendžiant naujai kylančius mokymosi sunkumus, atsiradusius dėl mokyklų uždarymo Covid-19 pandemijos metu (Horváth, A. ir kt., 2022), svarbu, kad korepetitoriai turėtų reikiamų priemonių, padedančių mokiniams įveikti mokymosi spragas ir pasiekti akademinius tikslus. Siekiant patenkinti šią būtinybę, pagrindinis mūsų Mooc4Tutors projekto tikslas bus sukurti novatoriškus išteklius, kurie suteiktų profesionalams esminių pedagoginių žinių ir novatoriškų įgūdžių, padedančių geriausiu būdu padėti mokiniams mokytis.
Šaltiniai:
Patrinos, H.A., Vegas, E., & Carter-Rau, R. (2022). An Analysis of COVID-19 Student Learning Loss. (https://openknowledge.worldbank.org/server/api/core/bitstreams/2f5687e1-25a0-5d2d-9e41-29aa5d172ae0/content)
De Witte, K. and François, M. (2023). ‘Covid-19 learning deficits in Europe: analysis and practical recommendations’, EENEE Analytical report. doi: 10.2766/881143. (https://eenee.eu/wp-content/uploads/2023/03/AR04_EENEE_Final-report_EAC-with-identifiers-1.pdf)
European Education and Culture Executive Agency, Eurydice, Horváth, A., Motiejūnaitė-Schulmeister, A., Noorani, S., et al., Teaching and learning in schools in Europe during the COVID-19 pandemic : 2020/2021, Publications Office of the European Union, 2022, https://data.europa.eu/doi/10.2797/1056
