Šviesią priešpaskutinę vasario mėnesio dieną menų mylėtojų būrys rinkosi į Kauno švietimo inovacijų centro (toliau – Centras) biblioteką, kurioje vyko profesoriaus emerito Mečislovo Mariūno kūrybos pristatymas.
Prof. Mečislovas Mariūnas – habilituotas daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas, Tarptautinės informatikos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), 4 tarptautinių mokslo žurnalų redkolegijų narys, daugelio tarptautinių konferencijų organizatorius, pirmininkas bei organizacinių komitetų narys. 1989 m. M. Mariūnui suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas, 2013 m. – Lietuvos nusipelniusio biomechaniko vardas. Nuo 2016 m. – Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) narys, Lietuvos menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ narys, nuo 2020 m. – laikraščio „Gintaro gimtinė“ redakcinės kolegijos narys.
Renginį įžanginiu žodžiu pristatė Centro bibliotekininkė Irena Valentukonienė:
„Gyvenimas ne veltui praėjo“ – apžvelgsime gerb. Mečislovo Mariūno kūrybą, daugiau dėmesio skirsime dviem naujausioms jo knygoms: „Kas esame, kokios mūsų šaknys?“ (2023 m.) ir „Tolumoje tiktai migla“ (2023 m.).
„Žmogus nepasirenka savo praeities ir negali jos pakeisti. Jis gali bandyti keisti tik savo gyvenimą. Kaip visa jo giminė, taip ir jis palieka pėdsaką gyvenime ir kiekvienas atsigręžęs gali matyti nueitą kelią, jo vingius, gerąsias ir blogąsias puses. Žmogus miršta, tačiau nemiršta jo darbai. „Gyvenime nepalik nešvarių pėdų, nes tai lieka per amžius“. Todėl žinokime savo praeitį, semkimės iš jos patirties, gėrio ir stiprybės, tobulėkime analizuodami praeities klaidas ir didžiuokimės gerais darbais bei pasiekimais. Gyvenkime taip, kad nereikėtų raudonuoti ir slėptis arba stengtis pabėgti nuo praeities mūsų vaikams ir vaikaičiams.“ – tai citata iš M. Mariūno knygos „Kas esame, kokios mūsų šaknys?“. Leidinyje poezija ir proza „Tolumoje tiktai migla“ – siekiama priminti, kad visi turime saugoti laisvę ir tikėti mūsų tautos gebėjimu sukurti gerą gyvenimą. Patys kuriame savo ateitį ir tik nuo mūsų pastangų priklauso kaip gyvename.“
Kadangi prof. Mečislovas Mariūnas dėl ligos negalėjo atvykti, taip pat sveikatos problemos užklupo ir jo plunksnos bičiulį, LMMA „Branduma“ prezidentą, LNRS vicepirmininką dr. Vytautą Šiaudytį, rašytojo M. Mariūno kūrybą pristatė ir renginį vedė Kultūros, meno ir mokslo asociacijos „Kūrėjų menė“ prezidentė, poetė, dailininkė, LR meno kūrėja, prof. Jūratė Jankauskienė.
Trumpai apžvelgusi prof. M. Mariūno biografiją, renginio vedėja atvertė knygą „Kas esame, kokios mūsų šaknys?“, kurioje gausu šeimos nuotraukų, giminės genealoginio medžio fragmentų, kilmingumą patvirtinančių įrašų kopijų, tyrimo medžiagos, informacijos šaltinių. Tyrimų metu nustatyta, kad Mariūno giminės šaknys driekiasi nuo 800 metų – jie yra Karolingų, Šventosios Romos Imperijos imperatorių, Vokietijos karalių ir Žemių kunigaikščio, Didžiojo (Magnus) Schulteno ainiai (palikuonys).
Mariūno knyga „Tolumoje tiktai migla“ – poezijos ir prozos rinkinys, sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje knygos dalyje „Svajos“ aprašomas artimo žmogaus ilgesys bei išreiškiama viltis nepalūžti iškilusių sunkumų akivaizdoje. Antroje dalyje „Tik prisiminimai lieka širdyje“ aprašyti vaikystės prisiminimai, jauno žmogaus gyvenimo tikrovė, prosenelių patirtas žiaurumas ir neprognozuojama realybė. Trumpai apžvelgta Lietuvos šviesuolio akademiko K. Ragulskio biografija, mokslo pasiekimai bei jo sukurtos mokyklos svarba Lietuvai ir pasauliui. Trečioje dalyje „Praeities aidas netyla“ tiriamos priežastys, dėl kurių carinės Rusijos valdininkai ištrėmė prosenelius į Sibirą ir apytiksliai nustatyta jų tremties data. Išaiškinta, kad po tremties iš prosenelių nebuvo gauta jokių žinių… Knyga skiriama plačiajai visuomenei, siekiant skatinti meilę laisvei, gyvybei, Tėvynei, tėvams, vaikams ir gamtai.
Mečislovo Mariūno eilėraščius skaitė bibliotekininkė Irena, plunksnos bičiuliai: Gintaras Karlauskas, Regina Klimaitienė, Vida Bubnienė, Laima Putnienė.
Popietėje skambėjo Teresės Varnagirienės vadovaujamo ansamblio „Sūduva“ dainos, sukurtos pagal poetų eiles: Virginijos Ruškienės, Jūratės Jankauskienės, Gintaro Karlausko, Vytauto Šiaudyčio ir kt.
Ypatingai jautriai palietė širdį T. Varnagirienės žodžiais atliekama daina „Malda Angelui“, kurią renginio dalyviai dainavo atsistoję ir susikabinę rankomis – taip siųsdami žinią rašytojui prof. Mečislovui Mariūnui ir linkėdami jam stiprios sveikatos. Taip pat buvo perskaitytas autoriaus linkėjimas plunksnos bičiuliams.
Šilta, jauki prof. M. Mariūnio kūrybos popietė įnešė šviesos spindulėlį į kiekvieno dalyvio širdį, sutvirtino tikėjimą, kad net ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis reikia nešti viltį, skleisti šviesą, gyventi darnoje su visuomene ir gamta bei puoselėti tikrąsias dvasines vertybes.
Virginija Ruškienė, poetė, LR meno kūrėja
Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė
