Korepetitoriaus vaidmuo ir įtaka mokymosi procesui: tyrimas ir analizė

2023 m. birželio 1 d., 13:39

Kauno švietimo inovacijų centras dalyvaudamas tarptautiniame projekte „Mooc4Tutorts“ atliko tyrimą (literatūros apžvalgą), kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti korepetitorių paklausą Lietuvoje, jų poreikius, iššūkius, keliamus reikalavimus, populiariausias dalyko ar temos sritis, kurių daugiausiai ieško mokiniai arba jų tėvai.

Remiantis tyrimo rezultatais, pastebėta, kad dažniausiai korepetitorių paslaugomis naudojosi Lietuvos sostinėje Vilniuje besimokantys dvyliktokai. Kas antras dvyliktokas sostinėje mokėsi papildomai. Kituose šalies miestuose jie mažiau populiarūs – jų paslaugomis naudojosi du iš penkių dvyliktokų. Populiariausi – matematikos, lietuvių ir anglų kalbų korepetitoriai. Dažniausiai tėvai samdo korepetitorius, nes mokykloje nepakankamai aiškiai išaiškinamas mokomasis dalykas (28 proc.) arba mokiniams kai kurie dalykai sunkiai sekasi (27 proc.). 11-12 klasių mokiniams dažniausiai prireikia korepetitorių, kurie padėtų pasiruošti brandos egzaminams (31 proc.), pradinių klasių mokiniams – nes kai kuriuos dalykus mokytis sekasi sunkiau (40 proc.). Tėvai nurodė ir kitas priežastis: liko spragų iš ankstesnių pamokų, mokytojai neteikia papildomos pagalbos po pamokų praleidimo dėl ligos, noras tobulinti žinias, ugdymo programa neatitinka vaiko gebėjimų ir poreikių (jis mokosi aukštesniu lygiu, o mokytojas neskiria papildomo laiko), mokytojui sunku paskirstyti dėmesį visiems mokiniams, profilaktiškai ir pan. Valandinis korepetitoriaus įkainis priklauso nuo to, kas dėsto – mokytojas ar studentas, taip pat nuo kvalifikacijos, patirties ir gyvenamosios vietos.

Tyrimas parodė, kad dažnu atveju, korepetitoriai yra pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys arba studentai, universitete studijuojantys tam tikrą mokomąjį dalyką, pavyzdžiui lietuvių kalbą ar  matematiką, turintys žinių, kuriomis gali pasidalinti su mokiniais.

Dalis tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad norėtų eiti į kursus, kuriuose galėtų tobulinti savo, kaip korepetitoriaus kompetencijas. Dalis apklaustųjų atsakė, kad savo kvalifikaciją kelia lankydami įvairius kursus ar studijuodami pedagogikos studijas universitete. Dauguma jų dirba pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad korepetitoriai susiduria su daugybe iššūkių, į juos pagalbos kreipiasi įvairių gebėjimų mokiniai. Taigi ypatingai svarbu, kad korepetitorius gebėtų įvertinti mokinio gebėjimus ir pažangą, pritaikytų užduotis pagal kiekvieno mokinio žinias, taip pat parinktų tinkamiausias ir efektyviausias mokymo formas bei metodus. Sunkiausia, bet ir pati svarbiausia korepetitoriaus darbo dalis – rasti būdą, kaip prieiti prie kiekvieno mokinio, kad mokymasis vyktų efektyviausiai.

Anketą užpildžiusių korepetitorių teigimu, teigiami šio darbo aspektai – didelis atlyginimas lyginant su vidutiniu mokytojo atlygiu, lankstus darbo laikas (dažniausiai grafiką susidėlioja patys), darbas su labiau motyvuotais mokiniais, šis darbas labiau gerbiamas nei paprastas mokytojo, lengvesnis ir efektyvesnis bendravimas bei santykiai su mokiniais.

Tačiau korepetitorių profesija taip pat turi ir neigiamų aspektų. Tai gali būti nestabilios pajamos (priklauso nuo pamokų skaičiaus), konfliktai su tėvais (kurie kartais tikisi, kad vaikas gaus tik gerus pažymius ir viską supras), jaučiamas stresas ir didelis darbo krūvis.

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima daryti išvadą, kad korepetitorių teikiamų paslaugų populiarumas kasmet didėja, o mokinių, naudojančių šias paslaugas, skaičius taip pat auga. Blogėjantys brandos egzaminų rezultatai, likusios spragos iš ankstesnių pamokų, taip pat pandemijos pasekmės skatina mokinius ieškoti papildomo mokymo pasitelkiant korepetitorius. Lankstus darbo grafikas, galimybė organizuoti nuotolines pamokas ir ženkliai geresnis atlyginimas skatina kai kuriuos mokytojus keisti savo profesiją mokykloje į korepetitoriaus darbą. Nepaisant to, kad korepetitoriaus profesija yra gerbiama ir labai reikalinga mokiniams, korepetitoriai mano, jog Lietuvos Respublikos įstatymai jiems nesuteikia pakankamai garantijų ir apsaugos.

Literatūros sąrašas