2019 m. paskelbus kvietimą teikti paraiškas pagal ES struktūrinių fondų finansuojamąpriemonę „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 7 paraiškas. Penkioms iš jų – gautas finansavimas. Šie projektai buvo įtraukti į Kauno miesto savivaldybės 2019–2021 metų strateginį veiklos planą. Projektus parengė ir dvejus metus įgyvendino 17 Kauno švietimo įstaigų.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius ir Kauno švietimo inovacijų centras iniciavo šių projektų aptarimą. 2021 m. lapkričio 25 d. virtualioje erdvėje vykusiame metodiniame renginyje Kauno švietimo bendruomenė buvo supažindinta su Europos socialinio fondo finansuotų projektų rezultatais, pasidalyta įgyta patirtimi, naujai išbandytomis idėjomis, pristatyta metodinė medžiaga.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja dr. Ona Gucevičienė pasveikino metodinio renginio dalyvius ir padėkojo įstaigoms, dalyvavusioms ir sėkmingai įgyvendinusioms projektuose.
Renginį moderavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bukmanaitė.
Metodiniame renginyje patirtimi dalijosi Oresta Augustanavičienė, Kauno lopšelio-darželio „Boružėlė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas. Ji teigė, kad projekto „Mokymosi per judesį metodikos taikymas ikimokykliniame ugdyme, integruojant specialiųjų poreikių vaikus“ tikslas – pagerinti ugdymo kokybę, taikant mokymosi per judesį metodiką specialiųjų poreikių vaikų integracijos procese. Siekti geresnių ugdymosi rezultatų, geresnės vaikų sveikatos ir savijautos padeda sukurtas ikimokyklinių įstaigų tinklas, į ugdymo procesą įdiegtas „Mokymosi per judesį“ metodas ir įsigyta IKT įranga. Taikant „Mokymosi per judesį“ metodiką ir panaudojant IKT priemones, skatinamas vaikų fizinis aktyvumas nuo ankstyvojo amžiaus, pastebimai pagerinta specialiųjų poreikių vaikų integracija.
Audronė Trumpickienė, Kauno lopšelio-darželio „Aušrinė“ direktorė, referavo, kad pagrindinė projekto „Ikimokyklinio ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas, telkiant bendruomenę ugdymo kokybės ir aplinkų gerinimui“ idėja – neįmanoma pasiekti proveržio ugdymo kokybėje be veiksmingo bendradarbiavimo su tėvais ir visa įstaigos bendruomene. Naujas grupės modelis padeda daugiau laiko skirti ir bendradarbiavimui su vaikų šeimomis, telkti įstaigos bendruomenę naujų bendradarbiavimo metodų, ugdymo formų, ugdymo aplinkų ir įstaigos struktūros tobulinimui. Mokymai įstaigų bendruomenėms padėjo įgyti naujos patirties ir įgūdžių, skatinančių darbą komandose, išmokti veiksmingų bendradarbiavimo metodų, atskleisti skaitmeninių būdų ir priemonių visumą, kuriomis ugdymo tikslais kuriama, renkama, saugojama, transformuojama ir skleidžiama informacija. Projekto įgyvendinimas atskleidė, kad kiekviena įstaiga ugdymo kokybės gali siekti skirtingais keliais, todėl nusimatė skirtingą tobulėjimo sritį.
Projekto „Auklėtojo padėjėja įtraukiajam ugdymui“ rengėjų vardu kalbėjo Vaida Noreikienė, Kauno lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorė. Ji teigė, kad įgyvendinant įtraukiojo ugdymo modelį, susiduriama su daugeliui įstaigų būdingomis problemomis: per mažu darbuotojų skaičiumi grupėje; trūksta kvalifikuotų auklėtojų padėjėjų ir/ar kompetencijos bei žinių; darbui su SUP vaikais nėra specialiai įrengtos erdvės; dėl darbuotojų stygiaus nesudaromos galimybės išnaudoti įvairias, netradicines ugdymo aplinkas, į ugdymo procesą įtraukti kitus asmenis (savanorius, kūrybinius darbuotojus). Pagrindinė šio projekto veikla – sukurti darbo modelį, įsteigiant papildomą auklėtojo padėjėjo etatą. Taikant šį modelį, užtikrinamos sąlygos, kad visavertį ugdymą gautų kiekvienas vaikas nepriklausomai nuo jo fizinės ir psichologinės raidos.
Kristina Šataitienė, Kauno lopšelio-darželio „Aviliukas“ direktorė, pasakojo, kad pagrindiniai projekto „Tarptautinės grupės ikimokyklinukams“ poreikį apsprendę veiksniai buvo neatskiriami nuo bendrų Kauno siekių: patrauklus miestas, kuriame sudaromos sąlygos pilnavertiškai gyventi užsieniečių ir grįžtančių mišrių ar užsienyje ilgą laiką gyvenusioms šeimoms. Kitakalbių vaikų ugdymo poreikis tampa vis aktualesnis. Todėl ikimokyklinėms įstaigoms reikia kvalifikuotų kompetentingų specialistų ir žinių apie praktinį kitakalbių vaikų ugdymą bendrose grupėse, naujų ugdymo organizavimo formų ir modelių. Pagrindinė projekto veikla – įdiegti dvejų kalbų ugdymo grupėse modelį. Tikimasi, kad šis modelis gali būti pritaikomas bet kurioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoje.
Projektas „Žaidžiu. Kuriu. Dalinuosi“ pagrįstas technologinėmis inovacijomis – galimybe pagyvinti ugdymo turinį, panaudojant „Coding express“ komplektą: LEGO kaladėles, mokymo metodiką ir virtualią erdvę. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas vaikų praktinėms veikloms, kad jie patys galėtų išmėginti. „Mūsų darželis“ platformoje sukurtas „Virtualus STEAM metodikos centras“. Jame talpinamos pedagogų sukurtos metodinės pagalbos priemonės, sudarytos iš aprašymų ir vaizdo medžiagos. Tai – lengvai prieinamas instrumentas, padedantis užtikrinti įtraukųjį ugdymą skirtingų gebėjimų vaikams. Taip šį projektą apibūdino Gintarė Bosienė, Kauno lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Renginyje dalyvavo apie 150 ikimokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų vadovų, mokytojų. Gausus renginio dalyvių skaičius rodo, kad projektų rengimas ir vykdymas atveria naujas galimybes ikimokyklinių įstaigų veiklos kokybės pokyčiams.
Kauno švietimo inovacijų centro informacija
