Ugdymo kokybė – aktualus klausimas visai švietimo bendruomenei. Svarbiausias dėmesys sutelkiamas į mokinio asmenybės bei gyvenimui svarbių kompetencijų ugdymą, jo aktyvų ir sąmoningą mokymąsi, pažangos ir pasiekimų gerinimą, pagalbos suteikimą, iškilus mokymosi sunkumams, geriausių ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo bei inovatyvių mokymo(si) metodų paieškai.
Kauno švietimo inovacijų centras, koordinuojantis „Kauno besimokančių mokyklų tinklo“ veiklą, ir Kauno Milikonių progimnazija, aktyvi šio tinklo narė, lapkričio 9, 23 dienomis organizavo nuotolinį dviejų dalių gerosios patirties sklaidos renginį „Kauno Milikonių progimnazijos patirtys ir iššūkiai, siekiant ugdymo kokybės“.
Kauno Milikonių progimnazijos direktorius Janas Ryzgelis, sveikindamas renginio dalyvius ir linkėdamas konstruktyvaus darbo, pasidžiaugė gražiomis ir prasmingomis mokytojų iniciatyvomis, suponuojančiomis ugdymo kokybės gerinimo siekius.
Progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Reklaitienė ir etikos mokytoja ekspertė Polina Žemaitienė pranešime „Asmeninės ūgties ir mokymo(si) pažangos stebėjimas bei įtaka ugdymo kokybei“ akcentavo mokinio asmenybės ūgties ir mokymo(si) pažangos stebėjimo ir fiksavimo įrankių svarbą ugdymo kokybės gerinimui. Asta Stanislovaitytė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir pradinių klasių mokytoja metodininkė, pranešime „Asmeninės ūgties knygelės bei jų panaudojimas mokinių individualios pažangos stebėjimui 1-4 klasėse“ teigė, kad vienas iš svarbiausių Geros mokyklos požymių yra asmenybės ūgtis, kurią apibūdina asmenybės branda, pasiekimai, pažanga. Pranešėjos renginio dalyviams pademonstravo Asmeninės ūgties knygeles, skirtas 1-4 kl. ir 5-8 kl. mokinių individualios pažangos stebėjimui, kurias sudarė progimnazijos mokytojų komanda. Knygelių išleidimas finansuotas projekto „Kokybės krepšelis“ lėšomis.
Geografijos mokytojas metodininkas Gediminas Grėsius pranešimuose „Interaktyvios pateiktys – pamokos peržiūra patogiu metu“ ir „Refleksija pasitelkus išmaniuosius įrenginius“ pasidalijo įžvalgomis apie interaktyvius pamokų įrašus „Edpuzzle“ ir interaktyvius plakatus. Abu įrankiai skatina ir sudaro galimybę mokiniui mokytis savarankiškai jam patogiu metu, ar grįžti prie pamokos medžiagos dar kartą, užpildyti spragas ir pagilinti žinias. Mokytojas su renginio dalyviais aptarė „Mentimeter“ įrankį ir jo privalumus, parodė kaip naudotis „Quizizz“ programėle ir pritaikyti ją, inicijuojant įdomias ugdymosi veiklas. Anot pranešėjo, inovatyvių metodų taikymas pamokoje didina mokymo(si) motyvaciją bei padeda pasiekti geresnių ugdymo rezultatų.
Pranešime „Ugdymo(si) veiklų įvairovė anglų kalbos pamokose“ anglų kalbos mokytoja ekspertė Rasa Petružienė ir anglų kalbos vyresnioji mokytoja Ilona Bubnelienė apžvelgė mokymo(si) sėkmes užsienio kalbų pamokose. Mokytojos teigė, kad mokinių pasiekimus anglų kalbos pamokose dažnai lemia tinkamų mokymo metodų ir priemonių pasirinkimas. Pranešėjos, atkreipdamos dėmesį, kad mokytojui tenka rinktis iš daugelio galimybių pagal mokinių amžių, savo dalyko specifiką bei technines galimybes, pasidalijo įvairių mokymo metodų, internetinių įrankių ir skaitmeninių mokymo priemonių naudojimo patirtimi, teigdamos, kad šiuo atveju ugdymo procesas tampa patrauklesniu, įdomesniu, labiau motyvuojančiu.
Pradinių klasių mokytoja metodininkė Rita Križinauskienė pranešime „Lego robotika – virtuali mokslo laboratorija“ supažindino su patrauklia mokymo priemone WeDo 2.0, kurios pamokos pagrįstos Danijos mokslininkų inovatyvia „Lego Education“ mokymo metodika. Virtualioje mokslo laboratorijoje mažieji išradėjai žaismingai susipažįsta su fizikos, matematikos pagrindais, žengia pirmuosius žingsnius į programavimo pasaulį. Konstruodami, tyrinėdami, modeliuodami jaunieji inžinieriai bei programuotojai ieško realių gyvenimiškų problemų sprendimo būdų, savo idėjas išbando ir patikrina praktiškai, mokosi analizuoti, daryti išvadas.
Eglė Paliliūnaitė, informacinių technologijų ir fizikos vyresnioji mokytoja, pranešime „Lego robotika progimnazijos 5-6 klasėse“ kalbėjo apie robotikos mokslo, analizuojančio ir kuriančio automatizuotas mašinas, galinčias atlikti įvairius gyvų organizmų veiksmus, ypatumus bei mokinių susidomėjimą tokiomis veiklomis. Robotikos užsiėmimai moko vaikus spręsti problemas, skatina domėtis technologinėmis naujienomis, lavina logikos įgūdžius, gerina motoriką. Tai yra puikus būdas per praktiką bei techninę kūrybą ugdyti įgūdžius bei gilinti mokinių žinias STEAM srityse. 1-8 klasių mokiniai noriai lanko lego robotikos užsiėmimus, tėvai džiaugiasi tobulėjančiais vaikų įgūdžiais.
Pranešime „STEAM aktualumas šiuolaikinėje mokykloje“ biologijos mokytoja metodininkė Laima Razbadauskytė kalbėdama apie STEAM veiklas progimnazijoje, teigė, kad šis ugdymas yra vienas iš šiuolaikiškiausių būdų, teikiančių galimybes integruoti gamtos mokslus, technologijų ir inžinerijos, menų ir matematikos disciplinas, formuojantis mokinių kritinį mąstymą, mokantis spręsti problemas. STEAM skatina vaikus tyrinėti realias problemas žaismingai, su malonumu. Siekdami ugdymo kokybės bei rūpindamiesi mokinių ateitimi, mokytojai ieško pažangiausių mokymo(si) metodų, kurie lavintų mokinius, skatintų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir ugdytų kitus svarbius, šiuolaikiniam vaikui reikalingus, įgūdžius. Labiausiai mokinių dėmesį traukia patirtinė veikla – eksperimentai, bandymai, tyrinėjimai. Eksperimentų metu vaikai tobulina savo mąstymo įgūdžius, samprotauja, mokosi spręsti problemas, diskutuodami lavina pagrindinius pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, uoslę, sutelkia dėmesį. Visa tai suteikia mokiniams daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.
Progimnazijos psichologė Lolita Maleckienė pranešime „Netradicinės aplinkos panaudojimas, vedant streso įveikos būdų užsiėmimus mokiniams“ pasakojo apie mokykloje įrengtą sensorinį kabinetą, kuriame judesių, kvapų, aplinkos garsų ir matomų daiktų stebėjimas bei analizavimas padeda mokiniams nurimti, sutelkti dėmesį ir saugiai kalbėtis apie jausmus, juos priimti ir įvairių būdų pagalba padėti sau, kai kyla stresas, nuobodulys, susierzinimas ir nerimas. Pranešime buvo apžvelgtos kelios veiksmingos praktikos (kvėpavimo pratimai, relaksacija, dėmesingo įsisąmoninimo būdai), kurios bus naudingos mokiniams jų veikloje visą gyvenimą.
Renginio vedėja Polina Žemaitienė priminė, kad robotikos veikloms skirtos priemonės, gamtos mokslų laboratorija, sensorinis kabinetas, netradicinė ugdymo erdvė – lauko klasė, kurią pozityviai vertina mokyklos bendruomenė, buvo įrengtos projekto „Kokybės krepšelis“ lėšomis.
Kauno švietimo inovacijų centro metodininkė Ilona Teresienė pasidžiaugė, kad Milikonių progimnazijoje sutelkta kūrybingų ir nebijančių iššūkių vadovų ir mokytojų komanda, didelį dėmesį skirianti ugdymo kokybei ir šiuolaikinių technologijų diegimui mokykloje, padėkojo pranešėjams už išsakytas mintis ir pasidalytą patirtį.
Kauno Milikonių progimnazijos mokytojų komanda tikisi, kad jų patirtis buvo įdomi ir naudinga taip gausiai renginyje dalyvavusiems mokytojams.
Polina Žemaitienė, Kauno Milikonių progimnazijos etikos mokytoja ekspertė
