Vėl degs laužai ir skleisis giesmės, dainos
Apie aukas nelemtosios nakties,
Kurias sudėjo ant altoriaus laisvės
Tauta tarytum žiedus iš širdies.
Ne liepsnos kils į sausio šaltą dangų,
Bet meilė didvyriams tarsi ugnis karšta,
Primins žmonėms krauju pelnytą garbę
Rimties tyloj sustojus Lietuva.
Gynėjo atminty žaizdom atgims minutės
Prie parlamento sienų, bokšto, barikadų,
Nes pareiga Tėvynei pašaukė pabūti,
Nors šalimais mirtis į nugarą alsavo.
Žvangėjo tankai ir kulkosvaidžiai kaleno,
Tik buvo stipresnių didvyrių, buvo!
Stovėjo jie, meldėsi, dainavo
Garsiau negu aidai omono šūvių.
………………………………………………..
Pavasariai ir vasaros praeina gražūs,
Metų tėkmėj išplaukia gyvenimai toli.
Tiktai sustojame į sausio naktį atsigręžę,
Nes dega ir nesudega gėla laužų ugny.
Leonas Milčius „Vėl degs laužai“
