Nors Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių pasiekimai aukščiausi šalyje, stengiamasi neužmigti ant laurų, tęsti sėkmingus darbus. Kauno švietimo inovacijų centre organizuojami įvairūs mokymai mokyklų bendruomenėms, stažuotės aukštais mokinių pasiekimais pasižyminčiose šalyse. Parsivežta patirtimi dalijamasi su kitų ugdymo įstaigų bendruomenėmis, siekiama įgyvendinti geriausias idėjas.
Kovo pabaigoje Kauno miesto savivaldybės atstovai – administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė, Švietimo skyriaus vedėja dr. Ona Gucevičienė, Švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė bei Kauno bendrojo ugdymo įstaigų vadovai iš Panemunės pradinės mokyklos, Milikonių ir Petrašiūnų progimnazijų, Jono ir Petro Vileišių mokyklos, KTU inžinerijos licėjaus, Maironio universitetinės, „Saulės“, Tarptautinės ir Veršvų gimnazijų – dalyvavo stažuotėje Singapūre. Programa, kuri parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Singapūre ir Nacionaliniu švietimo institutu, suteikia išskirtinę galimybę susipažinti su pažangiausia pasaulyje švietimo sistema.
Pažintis su šalimi prasidėjo nuo apsilankymo pačiame miesto centre įsikūrusioje jaukioje Lietuvos Respublikos ambasadoje, kurioje priėmė ambasadorius Darius Gaidys, ministrė patarėja Jūratė Ramoškienė ir trečiasis sekretorius Paulius Puskunigis. Buvo aptartas tolesnis bendradarbiavimas organizuojant projektinę veiklą, gerinant mokinių pasiekimus, diegiant inovatyvias programas.
Nacionaliniame švietimo institute (NIE International) susitikome su dekanu profesoriumi Paul Teng, prodekanu dr. Alexius Chia. Buvo pasirašytas ketinimų bendradarbiauti protokolas tarp Kauno švietimo inovacijų centro ir Nacionalinio švietimo instituto.
Nacionaliniame švietimo institute vyko ir mokymai. Nagrinėtos aktualios Lietuvai temos: „Singapūro mokytojas kaip profesionalas“, „Transformatorinė lyderystė: mokyklos vadovo vaidmuo rengiant ateities besimokančiuosius“, „Matematinis ugdymas Singapūro klasėse. Matematikos pasitelkimas siekiant skatinti ir įtraukti besimokančiuosius į praktinį mokymąsi, kuris ugdo efektyvius kritinio mąstymo įgūdžius, reikalingus kasdienėse realaus gyvenimo situacijose“, „Dirbtinis intelektas švietimui: galimybės ir iššūkiai“, „STEAM ugdymas Singapūre“.
Stažuotės dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad Singapūre svarbus bendras visuomenės siekis, mokyklų išskirtinumas, dėmesys istorijai, patriotiniam ugdymui, vertybinėms nuostatoms. Kažkada buvusi Didžiosios Britanijos kolonija išsikėlė aiškų, ambicingą tikslą – tapti išsilavinusių žmonių šalimi, kurią kuria tvirti, ryžtingi piliečiai. Šie tikslai žinomi kiekvienam Singapūro gyventojui. Tad ir ugdymo įstaigos stengiasi įgyvendinti valstybės iškeltus tikslus.
Singapūro švietimo sistema „nuo nulio“ iki vienos iš geriausių pasaulyje susikūrė per labai trumpą laiką – 30 metų. Pasitvirtino, kad norint sukurti gerą švietimo sistemą, pirmiausia reikia geros ekonominės, socialinės ir politinės aplinkos. Visos reformos, idėjos, nauji vadovėliai ir ugdymo programos iš pradžių ilgai ir kruopščiai testuojamos, o tik paskui įgyvendinamos.
Singapūre veikia valstybinės ir privačios mokyklos. Dažniausiai mokiniai renkasi mokyklas, kurias baigę jų tėvai. Mokymai vyksta tik anglų kalba, dėstomi 5–6 privalomi dalykai. Dažniausiai klasėse mokosi po 40 mokinių, I, II klasėse – 30. Pagrindinę mokymo sistemą sudaro ikimokyklinis (3–6 metų vaikams), šešiametis pradinis (6–12 metų mokiniams), keturmetis vidurinis (12–16 metų mokiniams) mokslas. Mokiniai, baigę mokyklą, dažniausiai stoja į koledžą.
Singapūro švietimo sistema pritaikyta įvairiems mokymosi gebėjimams, kad kiekvienas mokinys pasiektų geriausių rezultatų. Mokyklose skatinamas projektinis darbas, kūrybiškas mąstymas. Svarbiausia – ne vaikams perduodama žinių kiekybė, bet kokybė, t. y. žinių įsisavinimo gylis. Labai daug veiklų po pamokų, daug dėmesio skiriama muzikai ir fiziniam aktyvumui. Naujas iššūkis – įtraukusis ugdymas, prasidėjęs nuo 2020 metų.
Istoriškai išsaugotos berniukų ir mergaičių gimnazijos. Stažuotės dalyviai lankėsi Raffles mergaičių mokykloje (vidurinė mokykla), kur susitiko su direktoriaus pavaduotoja Mary George Cheriyan. Ji papasakojo, kad mokykloje mokosi aukštų gebėjimų 13–16 metų mokinės.
Singapūre pamokos metu svarbiausias mokytojo uždavinys yra pateikti mokiniams labai aiškią mokymosi ir analizės problemą. Sėkmė priklauso nuo to, kiek pastangų įdeda patys mokiniai. Mokykla čia yra mokymosi, o ne mokymo vieta. Mokytojas moko mokinį mokytis, o ne įgyti žinių. Vertinamas darbštumas ir pastangos. Vaikai čia testuojami du kartus per metus, kad išanalizuotų ir įvertintų savo žinių lygį. Darbas Singapūro mokyklose tęsiasi ir pasibaigus pamokoms, daug dirbama savarankiškai. Popamokinė veikla skiriama vaiko tobulėjimui.
Daug dėmesio mokyklose skiriama matematikai. Nuo 1992 m. matematikos dėstymo programos struktūra nepasikeitė, tik visą laiką buvo tobulinama, keičiama. Daugelyje šalių (Prancūzija, Anglija, Pietų Airija, Indonezija, Amerika, kt.) mokoma Singapūro metodu. Algebros labai nedaug pradinėje mokykloje, ją iškėlė į pagrindinę, nes žemesniosiose klasėse vaikai nesuvokia abstraktaus mąstymo. Algebros moko per piešimą, šokį. Mokytojų siekis – kad mokiniai pamiltų šį dalyką, nes svarbiausias dalykas – mokinio motyvacija.
Teorinius pagrindus singapūriečiai perėmė iš Brunerio (psichologas ir pedagogas Jerome Bruner). Mokymasis turi atitikti tam tikrą seką, priklausomai nuo susijusių sąvokų sudėtingumo. Pedagogas turi sugebėti teoriją susieti su praktinėmis situacijomis, atrasti ryšius, mokėti taikyti. Pagrindinė šio dalyko dėstymo metodika – problemų iškėlimas ir jų sprendimas. Pagal amžiaus tarpsnius mokymosi etapuose naudojamos skirtingos priemonės. Pirmiausia pradedama mokytis pasitelkiant daiktus, po to vaizdinius ir galiausiai – simbolius, spiralės principu. Jų programose temų mažiau, bet jos gvildenamos giliau ir nuodugniau.
Vienas svarbiausių Singapūro švietimo sistemos uždavinių – mokytojų ugdymas. Singapūre į pedagoginį universitetą įstoti labai sunku. Priimami tik patys geriausieji. Stojimo metu lemiamą įtaką turi ne tiek dalykinės studento žinios, kiek asmeninės savybės, nusakančios tinkamumą dirbti mokytoju. Kai tik studentas įstoja į pedagoginį universitetą, jis iškart gauna algą bei ministerijos paramą. Laikomasi pozicijos, kad geriau išugdyti mažiau gerų mokytojų, nei daugiau vidutiniokų. Mokytojams keliami labai aukšti reikalavimai, jie kasmet privalo išklausyti 100 valandų trunkančius mokymus, kurių metu tobulina dėstymo metodikas. Mokymai vyksta mokyklose, dažniausiai jiems vadovauja ministerijos specialistai. Formuojamas požiūris, kad mokytojas – ne darbas, o profesija. Labai paplitusi mentorystė, kuri yra tiesioginė mokytojo pareiga. Labai daug dėmesio skiriama mokytojų tobulėjimui, kasmet rengiamas planas, kaip mokytojai tobulins kompetencijas. Aplankytoje Raffles mergaičių mokykloje kiekvieną penktadienį po pamokų vyksta aptarimas, kaip sekėsi mokytojams ir mokiniams, vyksta dalijimasis patirtimi, pokalbiai. Svarbus moksliškumas, viskas grindžiama duomenimis, todėl organizuojami tyrimai, po to jie apibendrinami ir pristatomi visuomenei.
Nėra išorės vertinimo. Yra vidinis įsivertinimas, kas 5 metai mokykla pasikviečia ekspertus, kad įvykdytų mokyklos stebėseną. Pagalbos specialistų nėra, mokytojai patys mokomi dirbti su specialiųjų poreikių ir pagalbos stokojančiais vaikais. Specialistai sutelkti atskiruose centruose, į kuriuos kreipiasi mokyklos, kai to reikia.
Didelis dėmesys Singapūre skiriamas STEAM ugdymui. Šią programą, integruotą į bendrąjį ugdymą, pasirinko 60 proc. mokyklų. STEAM labai padeda mokiniams, kurie neturi mokymosi motyvacijos. Pedagogai pastebi didesnį mokinių susidomėjimą ir įsitraukimą pamokų metu, aktyvų komandinį darbą ir mokėjimą lengviau įveikti uždavinius. Singapūre veikia STEAM centras, glaudžiai bendradarbiaujantis su mokyklomis: rengia mokymosi medžiagą, edukacines programas.
Singapūras nuolat investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas, tiria būdus, kaip padidinti dirbtinio intelekto naudojimą švietime. Visi mokytojai mokomi dirbti su dirbtiniu intelektu, kuris labiausiai padeda mokymą diferencijuoti, reflektuoti, sisteminti krūvį.
Stažuotės dalyviai gavo daug metodinės medžiagos, patarimų, kaip tobulinti ugdymą ir rengiasi perteikti įgytą patirtį kitoms Kauno bendrojo ugdymo įstaigų bendruomenėms. Dėkojame Kauno miesto savivaldybei bei Kauno švietimo inovacijų centrui už sudarytą galimybę apsilankyti vienoje pirmaujančių pasaulio valstybių. Tikimės, kad nuolat tobulėjant ir toliau Kaunui pavyks išsaugoti lyderystę Lietuvos švietime.
dr. Daiva Garnienė, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos direktorė
_________________
Education leaders from Kaunas learning from Singapore
On the 16th–23rd of March, a group of representatives of Kaunas City Municipality and headmasters of Kaunas schools were taking part in the competence development programme in Singapore, prepared in cooperation with the Embassy of Lithuania and the NIE International (consultancy arm of National Institute of Education), with a view of getting acquainted with the globally leading system of education.
At the meeting with H. E. Mr. Darius Gaidys and the Embassy’s staff, the delegation discussed the further steps towards organising joint project activities, improving student achievements, and introducing innovative programmes.
One of the highlights of the visit was the Letter of Intent signed between the Kaunas Centre for Education Innovation and the NIE International, opening new possibilities for knowledge exchange joint projects. Moreover, the delegation members attended the specially prepared training programme at the NIE International, which enabled to gain knowledge on the topics relevant to Lithuania and Kaunas: professional teachers, transformational leadership, role of school headmaster in the educational process, teaching mathematics, employing artificial intelligence (AI) in education, STEAM education, etc.
The Singapore’s education system is adapted to different learning needs, so that each student is able to achieve the best learning results. Project activities, physical activity, creative thinking has been encouraged at schools, with numerous activities offered after school for student development. Since 2020, a special focus has been given to inclusive education. Mathematics is one of the key subjects at schools. The programme for teaching mathematics has been applied since 1992. It has to be noted that the Singapore’s model of mathematics teaching has been employed by many countries, including France, England, Ireland, Indonesia, United States, etc. There is a strong focus on STEAM education in Singapore. The STEAM method in general education is applied in 60% of schools. Singapore has a STEAM centre which is acting in close cooperation with schools and is involved in preparation of teaching materials and educational programmes. Besides, Singapore pays high attention to investment in research and innovation.
One of the key tasks in the education system of Singapore is teacher competence development. Each year, teachers have to complete special training course organised by the Ministry. There is a high focus on mentorship, as a duty for each teacher. All teachers are trained to be able to use AI tools.
The delegation members were offered methodical materials and advice on how to improve the educational process. This knowledge will be transferred to the general education communities in Kaunas.
