Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos kvietimu Kauno švietimo inovacijų centras ir šiais metais organizuoja Suaugusiųjų mokymosi savaitės renginius.
Lapkričio 19-ą dieną bibliotekininkus, pedagogus, miesto bendruomenę pakvietėme į paskaitą „Skrynios sužydėjimas: meninė raiška“. Su Monika Gineikiene, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus archyvo rinkinio kuratore, peržvelgėme tėvų, senelių, prosenelių buities istoriją. Paskaitos tikslas – skatinti susidomėjimą etnografija, susipažinti su Lietuvos kraičių skrynių paskirtimi, tradicijomis, pažinti simbolius, kuriais puošiamos skrynios, saugoti liaudies meno vertybę.
Skrynios gamintos nuo senovės visose pasaulio šalyse. Keičiantis epochoms įvairiose tautose savitai kito jų formos ir puošyba. Lietuvoje istoriniuose šaltiniuose kaip kraitiniai baldai skrynios minimos nuo XVI amžiaus. Manoma, kad dvaruose jų būta ir anksčiau. Skrynios gamintos iki XX amžiaus pradžios – vėliau jas pakeitė komodos ir spintos.
Skrynios puoštos tapytais motyvais – nudažomos žaliais, mėlynais, juodais, tamsiais raudonais arba rudais dažais ir dekoruojamos dažniausiai gyvybės medžio, dangaus kūnų, dvynių gyvūnų (paukščių, arklių, žalčių) motyvais, kurie turėjo tam tikrą simbolinę reikšmę arba būdavo suprantami kaip dovanojančiojo skrynią geriausi palinkėjimai. Tapydavo ne tik teptuku – skrynias dar dekoruodavo spausdintiniu ir linijiniu būdais.
Sužydėjimas – tai puošniausias ir pagrindinis elementas skrynios puošyboje, vaizduojamas vienas arba su jį supančių motyvų aplinka. Tai gyvybės medis, sudarytas iš puodynės išaugančio medžio – augalo pavidalo su šakomis, žiedais, vaisiais dažnai paukščiais jo šakose. Mes susipažinome su keliais augalinių motyvų komponavimo būdais skrynios plokštumoje.
Autentiškų skrynių užfiksavimo būdai – fotografavimas ir atvaizdavimas ant popieriaus. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinyje saugoma 722 vnt. skrynių piešinių. Skrynias XX a. 2–4, 5 ir 6 deš. ekspedicijose piešė dailininkai: Antanas Jaroševičius ir Antanas Tamošaitis; Kauno meno mokyklos moksleiviai: Alfonsas Dargis, Kazys Varnelis, Juozas Aleknavičius, Jonas Buračas ir kt., taip pat kraštotyrininkė Michalina Glemžaitė ir Liaudies meno skyriaus darbuotojai. Skrynios atvaizduotos įvairiomis technikomis: pieštuku, tušu, spalvotais pieštukais, akvarele ir guašu.
Dėkojame Liaudies meno skyriaus archyvo rinkinio kuratorei Monikai Gineikienei už įdomų pristatymą ir pasiūlymą paskaitos klausytojams pabandyti patiems sukurti savitą sužydėjimą ir už pakvietimą apsilankyti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus archyve.
Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė
