Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ugdymo (būsimų pedagogų) krypties klasių mokinių grupė ir mokytojos Lina Gudaitienė ir Edita Naidaitė apsilankė Šveicarijoje Aargau kantone įsikūrusioje Kantonsschule Wohlen gimnazijoje. Ši gimnazija išskirtinė tuo, kad joje mokosi mokiniai, kurie ateityje taps mokytojais. Stažuotė turėjo keletą tikslų: pasisemti gerosios patirties, kurią galėtume pritaikyti savo gimnazijoje; dar labiau motyvuoti mokinius rinktis pedagogo profesiją bei užmegzti ilgalaikį bendradarbiavimą su šia gimnazija.
Lietuvoje dažnai svarstome apie mokytojo profesijos svarbą ir jos prestižą. Šveicarijoje susidarė įspūdis, kad šioje šalyje mokytojo profesija ko gero tikrai prestižinė. Šveicarija ypatinga tuo, kad visas kraštas yra suskirstytas kantonais. Pati šalis turi nacionalinę švietimo ugdymo programą, tačiau kiekvienas kantonas ją pritaiko pagal jame galiojančius įstatymus, ir įvairiuose kantonuose ugdymo programa gali skirtis. Įgyvendinama ugdymo programa, kuriai yra apie 30 metų ir visai neseniai Šveicarijos valdžios institucijos priėmė sprendimą ją peržiūrėti. Svarstymuose apie programos atnaujinimo būtinumą, naujoves dalyvauja ne tik aukščiausių institucijų vadovai ir specialistai, tačiau aktyviai įsitraukia ir mokytojai. Naujoji ugdymo programa Šveicarijoje turėtų būti pradėta įgyvendinti 2027 metais.
Šveicarijoje tapti mokytojais nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jeigu mokinys nori tapti pradinių klasių arba pagrindinio ugdymo mokytoju, renkasi profesinės mokyklos pedagogikos kryptį, atlieka metų praktiką, tuomet jau gali dirbti mokytoju. Tačiau norint dirbti gimnazijoje, dar reikia baigti gimnaziją, tuomet stoti į universitetą ir įgyti ne tik bakalauro laipsnį, bet ir du magistro laipsnius: vieną dalyko ir antrą pedagogikos.
Šveicarijos gimnazijose mokytojų vyrų ir moterų skaičius panašus. Mokyklos vadovas paaiškino, kad mokytojo atlyginimas tenkina ir tuos vyrus, kurie yra šeimų maitintojai. Kalbant apie pradinį ir pagrindinį ugdymą, mokytojų moterų yra gerokai daugiau.
Kantonsshule Wohlen mokykloje mokosi 850 mokinių. Iš jų 20 proc. mokinių yra gimnazistai, o 80 proc. yra pasirinkę profesinį mokymąsi. Visi šie mokiniai mokosi tose pačiose mokyklos patalpose, juos moko tie patys mokytojai, tik pagal atitinkamas programas. Ir tai tik parodo, koks svarbus ir nenuvertintas čia yra profesinis mokymas. Jeigu mokinys, pasirinkęs profesinį mokymąsi, vis dėlto nusprendžia stoti į universitetą, jis turi pasimokyti papildomus metus gimnazijoje, išlaikyti abitūros egzaminus, ir tik tada jis turi teisę rinktis studijas universitete.
Ar rinktis mokytis gimnazijoje, ar iškart gilintis žinias pasirinktos srities profesiniame ugdyme, mokinys sprendžia pats. Mokydamiesi gimnazijoje mokiniai nejaučia jokios konkurencijos, nes baigę gimnaziją ir išlaikę abitūros egzaminą (nesvarbu, kokiais rezultatais), gali rinktis bet kurį šalies universitetą. Viskas išsisprendžia pirmaisiais metais, kurie universitetuose yra patys sunkiausi. Studijos yra mokamos, tačiau lyginant su šalies pragyvenimo lygiu prieinamos kiekvienam.
Ugdymo procese visa atsakomybė tenka mokiniui: tiek už lankomumą, tiek už mokymosi rezultatus. Šios šalies mokyklose nėra elektroninės sistemos, kurioje tėvai matytų mokinio lankomumą ir pažymius. Su tėvais bendraujama tik tuomet, kai mokyklai nepavyksta kylančių problemų išspręsti su pačiu mokiniu. Kai mokiniui sukanka aštuoniolika metų, mokykla neturi teisės aptarinėti mokinio rezultatų su jo tėvais, nes mokinys pats privalo prisiimti atsakomybę. Nuo pats mažens ugdomas sąžiningas, sąmoningas, pats sprendimus priimantis šalies pilietis. Mokytojo pagrindinė atsakomybė – mokyti.
Domėjomės, kaip sprendžiamos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integracija į bendrojo ugdymo mokyklas, kaip jiems adaptuojamas ugdymo turinys, ar pakanka mokytojų padėjėjų ir pan. Pasirodo, kad Šveicarijoje prieš keletą metų buvo nuspręsta grįžti prie specialiųjų mokyklų, prie mažesnių klasių, kurios yra labiau pritaikytos tokiems vaikams, kur yra specialieji pedagogai, mokytojų padėjėjai ir pan., siekiama, kad vaikams būtų skiriamas didesnis individualus dėmesys.
Kantonsschule Wohlen mokykloje buvo įdomu viskas – nuo pamokų iki strategijos. Mokyklos pagrindiniai pastatai yra pakankamai nedideli, o mokinių skaičius nuolat augantis, todėl mokykla patalpų trūkumo problemą išsprendė pastatydama modulinius namelius, kuriuose įkūrė kabinetus. Visos mokyklos patalpos suskirstytos tam tikrais departamentais, kurie apjungia mokomuosius dalykus: menus, kalbas, tiksliuosius mokslus ir panašiai. Mokytojai turi savo darbo kabinetus, kurie įrengti taip, kad ramiai galėtų ruoštis pamokoms, taisyti mokinių darbus bei kartu su kolegomis planuoti savo veiklas. Šios stažuotės koordinatorius Simonas atkreipė dėmesį į tai, kad mokykloje yra bendradarbiaujama, mokytojai dalinasi savo įžvalgomis, paruošta medžiaga, planuoja bendras veiklas.
Kabinetuose, kaip bebūtų keista, nematėme nė vienos išmaniosios lentos. Ten populiarios juodos lentos ir kreida, projektorius, kiekvienas mokytojas turi planšetinį kompiuterį, kuriame gali iškart aiškindamas temą demonstruoti viską ekrane. Įdomu tai, kad dauguma mokytojų įvairias pratybas, skirtas mokiniams, rengia patys. Vadovėlius taip pat turėjo tik keletas mokytojų. Dažniausiai vadovėlių nei mokytojai, nei mokiniai neturi, visą medžiagą rengia mokytojas, įkelia ją į elektroninę erdvę, ir mokiniai gali ja naudotis. Kiekvienas mokinys privalomai turi turėti kompiuterį, tai pagrindinė jų darbo priemonė.
Mokykla išsiskiria tuo, kad visos jos erdvės pritaikytos mokiniams: visur pilna mokinių darbų, priemonių, įrengtos darbo ir poilsio erdvės.
Pamokos dažnai prasideda prieš 8 ir baigiasi gerokai po 15 valandos, tačiau niekas per daug neskuba namo: lanko įvairius mokykloje veikiančius neformalaus ugdymo būrelius, ruošia namų darbus, bendrauja.
Kauno Maironio universitetinės gimnazijos mokinių delegacijos mokiniai gyveno būsimųjų pedagogų šeimose, kuriose jie jautėsi kaip namuose. Labai džiaugiamės, kad be lankymosi pamokose, bendravimo su kolegomis bei mokiniais, turėjome ir integruotas pamokas kitose erdvėse, pamatėme ir šalies grožį. Įvairiuose miestuose vyko istorijos, edukologijos, geografijos pamokos, kuomet keliaudami ne tik sužinojome apie šalies istoriją, tačiau ir bendravome bei bendradarbiavome.
Mokiniai, dalyvavę stažuotėje, apie ją atsiliepia labai šiltai:
„Ši kelionė man leido suprasti, kad Lietuvai reikia reformų. Mums reikia reformuoti ne tik Lietuvos švietimo sistemą, ne tik tvariau gyventi, bet ir keisti mūsų gyvenimo būdą, mažinti stresą, nelėkti kaip akis išdegus. Taip pat man labai patiko tai, kad ten nėra tos baisios nežinomybės, ar įstosiu į universitetą: baigiau gimnaziją, man vieta užtikrinta, ten kur noriu studijuoti, o ne kas liko. Man asmeniškai, kaip būsimam mokytojui, yra ir ateičiai idėjų. Labai džiaugiuosi, jog turėjau galimybę įgyti žinių, patirties ir noro kažką keisti…“ (Augustas, III kl.).
„Dalyvaudama įvairių mokytojų pamokose iš arčiau pamačiau jų mokymo ypatumus, taip pat bendravau su mokinėmis, kurios svajoja tapti mokytojomis. Ši patirtis ne tik praturtino mano žinias, bet ir sustiprino motyvaciją toliau siekti pedagogo profesijos. Buvo labai įdomu palyginti Lietuvos ir Šveicarijos švietimo programas. Kelionė pasirodė išties turininga, kupina įspūdžių ir naujai atrastų dalykų. Tikiu, kad tokios kelionės ateityje suteiktų mokiniams ne tik naujų žinių, bet ir leistų pažvelgti į mokytojo profesiją iš kitos perspektyvos, o tai galbūt paskatintų daugiau žmonių rinktis šią profesiją“ (Adrija, IV kl.).
„Didžiausią įspūdį paliko žmonių ramybė. Niekas neskuba, nekonkuruoja. Mokyklos erdvėse mokiniai gali pailsėti, yra foteliai, ant kurių galima miegoti, valgymo pertraukos trunka dvi valandas. Tikiuosi šią savybę mokytis ramiai, su mažiau įtampos ir streso, ateityje išsiugdysime ir mes, lietuviai. Vienas iš šilčiausių prisiminimų Šveicarijoje – šeima, kurioje gyvenau. Visi labai nuoširdžiai bendravo, buvo atviri ir padedantys, kartu valgėme, kartu juokėmės ir dalinomės mintimis. Sėdėdama prie šeimos stalo jaučiausi esanti jos dalimi. Esu labai dėkinga už šią kelionę ir giliai širdyje tikiuosi kada nors sugrįžti“ (Gustė, III kl.).
„Šveicarijos kelionė buvo kupina naujų patirčių. Mokyklos pastatai puikiai pritaikyti tiek mokinių, tiek mokytojų poreikiams. Mikroklimatas taip pat labai geras, grįstas pasitikėjimu ir tarpusavio susitarimais. Apskritai šioje mokykloje jautėsi, kad mokinys yra pats atsakingas už savo pasirinkimus.“ (Lėja, III kl.).
„Ši kelionė – tai atradimų ir įspūdžių kupina akimirka. Nuostabą kėlė visai kitoks šveicarų mokymosi būdas: organizuotumas, laisvumas ir integracija. Mane labai žavėjo tos mokyklos erdvė, kuri sukurta būtent mokiniams, tam, kad joje besimokantys vaikai jaustų komfortą ir džiaugsmą. Taip pat pastebėjau, jog mokykla labai primena universitetų mokymosi struktūrą: mokiniai iš anksto žino, kada rašys atsiskaitymą, patys atsakingi už savo lankomumą ir gali laisvai praktikuoti teorines žinias įvairiose srityse. Toks mokymosi būdas, tokia mokyklos erdvė įžiebia norą įsilieti į pedagogikos pasaulį“ (Viltė, III kl.).
„Šveicarijoje stebėtos pedagogikos pamokos paliko labai stiprų įspūdį. Buvo smagu susipažinti su mokiniais iš šios programos ir pasidalinti savo, kaip pedagogikos klasės mokinių, patirtimi. Ypač patiko šiltas ir pagarbus mokytojų bei mokinių bendravimas. Atviros ir kūrybingos erdvės kuria jaukią ir laisvą atmosferą mokykloje. Ši kelionė mane įkvėpė ir suteikė naujų idėjų mūsų veiklai Lietuvoje“ (Viltė, III kl.).
„Stažuotės metu turėjau galimybę susipažinti su ten taikomais mokymo metodais ir iš arčiau stebėti bendraamžių ugdymo procesą. Pastebėjau nemažai skirtumų tarp Lietuvos ir Šveicarijos švietimo sistemų. Dalyvaudamas įvairių dalykų pamokose stebėjau mokytojų darbą bei kaupiau patirtį, kurią ateityje galėčiau pritaikyti savo profesinėje veikloje. Ši patirtis ne tik praplėtė mano akiratį, bet ir dar labiau sustiprino norą siekti pasirinktos pedagoginės karjeros“ (Paulius, II kl.).
„Kelionė į Šveicariją man paliko daug gerų įspūdžių. Būdama pamokose pastebėjau nemažai dalykų, kurie skiriasi nuo Lietuvos švietimo ir kuriuos galėčiau panaudoti ateityje mokydama vaikus. Turėjau galimybę pabendrauti su mokinėmis, kurios irgi nori tapti mokytojomis. Ši patirtis ne tik papildė mano žinias, bet ir dar labiau sustiprino norą ateityje dirbti mokytoja“ (Miglė, II kl.).
„Niekada negalvojau, kad siekti savo svajonės bus taip smagu! Kelionė į Šveicariją tik dar labiau atvėrė man akis bei sustiprino norą eiti pedagogikos keliu. Susipažinau ne tik su mokymo sistema, bet turėjau galimybę pažinti bendraminčius, kurie siekia tapti mokytojais. Išvykoje pamačiau kitą mokinio ir mokytojo santykį: lygų ir draugišką. Labai patiko pasirinkimas tarp dviejų kalbų dėstymo, kur mokiniai gali rinktis, ar mokintis savo gimtąja, ar anglų kalba, taip pat didelį įspūdį paliko mokymosi priemonės – išmanieji kompiuteriai bei planšetės. Grįžau su daugybe minčių, idėjų bei noru siekti daugiau. Esu dėkinga, jog gavau šią galimybę ir galėjau praplėsti akiratį“ (Vestina, III kl.).
„Šveicarų mokymo sistema skiriasi nuo mūsų, bet tuo ir žavi, tai galimybė pasimokyti kūrybiškesnių būdų, kaip geriau įtraukti ir supažindinti mokinius su pamokos tema. Pamačiau pagarbą tarp mokytojo ir mokinio, pajaučiau ramią bei jaukią atmosferą, skatinančią mokytis. Sudomino tai, kad asmeniniams gebėjimams lavinti per mokslo metus skiriamos kelios savaitės, pvz., technologijų: molio bei medžio dirbtuvės, sporto: rungtynės ir estafetės. Iš šios stažuotės parsivežu didesnį norą mokyti bei mokytis, kaupti patirtį ir ją pritaikyti gyvenimo iššūkiuose, susižavėjau mokytojų atsidėjimu darbui bei rodoma pagarba vienas kitam“ (Saulė, IV kl.).
Ir mes, mokytojos, esame be galo dėkingos už galimybę dalyvauti šioje stažuotėje Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui, Kauno švietimo ir inovacijų centrui, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijai ir Kauno Maironio universitetinės gimnazijos administracijai. Parsivežėme daug įspūdžių, patirties, kuri leidžia kitomis akimis pažiūrėti į ugdymo procesą bei tam tikrus dalykus pritaikyti kasdieniniame darbe.
Edita Naidaitė,Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja, universitetinės veiklos koordinatorė
