„Mūsų dienos – kaip šventė,
Kaip žydėjimas vyšnios,–
Tai skubėkim gyventi,
Nes prabėgs – nebegrįš jos!
Tai skubėkime džiaugtis!–
Vai, prabėgs – nebegrįš jos!
Mūsų dienos – kaip paukščiai,
Kaip žydėjimas vyšnios.
Salomėja Nėris
Nuostabiais poetės žodžiais noriu pristatyti ir save. Gimiau 1968 vasario mėnesį pedagogų šeimoje. Baigiau Kauno 33-ią vidurinę mokyklą. Pirminė studijų kryptis buvo medicina, todėl po baigiamųjų egzaminų dirbau Kauno klinikų didžiojoje ginekologinėje operacinėje. Nuo mažens buvau jautri, gal dėl to mediko specialybė liko praeityje, bet domiuosi šia sritimi iki šiol. Studijavau Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau Lietuvos žemės ūkio universiteto ekonomikos ir vadybos fakultete baigiau edukologijos magistro studijas. Gimė vaikai: 1992 metais Arūnas, 1994 – Aurimas. Kaip sakė Albertas Einšteinas, „Gyvenimą gali nugyventi dvejopai: taip, tarsi nieko nėra stebuklingo, arba taip, tarsi viskas yra stebuklinga.“ Viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti, mes bėgame, skubame, daliname save kitiems ir dažnai pamirštame stabtelėti, apsižvalgyti kas esame ir kur einame. Gyvenimas tikrai panašus į žydėjimą ir jame pajaučiame visus jo ciklus – mokykla, draugai, pirma meilė, studijos, santuoka, vaikai… ir taip ratas sukasi vis greičiau… Visada turėjau pavyzdį – savo mamą, Alfredą Gedminienę, kuri parodydavo, kad viskas įmanoma, tik reikia nuolat lipti į kalną. Jos paskatinta 2001 metais tapau Kauno „Varpelio“ pradinės mokyklos direktore.
Laikas bėga taip greitai. Kai 2010 metais pirmą kartą paėmiau teptuką, tikrai negalvojau, kad tai taps mano gyvenimo dalimi. Vaikai užaugo ir atsirado laiko kitiems pomėgiams. Dėkoju savo mokytojai, draugei Daivai Kablienei, kuri visada palaikė, skatino ir džiaugėsi mano tapybiniais bandymais. Dėkoju savo šeimai, kuri visada yra šalia. Kiekvieno mūsų viduje gyvena slaptas paukštis, besiveržiantis ištrūkti, tik turime jam atverti duris – kaip rašė Bernardas Brazdžionis ,,Esu aš paukštis, ūkanoj pabudęs, skrendu žvaigždžių pakalnėn šion atnešt, širdies, kad nesuėstų laiko rūdys,…”.
Dalykai, kuriuos labai vertinu, kuriuos laikau pačiais brangiausiais: ryški dangaus žydrynė, tylių kalvų ramybė, miškų prieglobstis… O visų labiausiai, beje, vertinu draugystę ir džiaugsmą (Henris Van Daikas (Henry Van Dyke)).
Esu laimingas žmogus, kai laime galiu dalintis su kitais ir ne tik tapydama, bet, tiesiog, būdama kiekvieno iš Jūsų gyvenime su meile.
Myliu gyvenimą ir tuos kurie šalia, o laikas tegul šuoliuoja ir nereikia jo stabdyti.
Tolyn pašėlęs Laikas lekia.
Palaiminki gerumą, Laike,
Žmonių, kuriuos kasdien matau.
Tešviečia saulė Jiems skaisčiau,
Suteiki visa, ko Jiems reikia.
Ir Laike, dar tavęs meldžiu –
Atlygink Jiems geru žodžiu.
Alma Karosaitė
Su meile
Daina Gitana Paražinskienė“
Paroda Kauno švietimo inovacijų centre vyksta nuo 2025 m. sausio 6 d. iki 31 d.
I–IV 8–17; V– 8–15.45; pietų pertrauka 12–12.45.
Vytauto pr. 44, LT-44329 Kaunas