Japonija – tai šalis, kurios švietimo sistema yra viena geriausių pasaulyje. Absoliuti dauguma šalies gyventojų raštingi, įgiję privalomąjį pagrindinį išsilavinimą, o mokinių matematinio ir gamtamokslio raštingumo bei skaitymo gebėjimų rezultatai itin aukšti – remiantis tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment) duomenimis, Japonija nuolat yra aukščiausių rezultatų pasiekiančių šalių penketuke.
Ieškodami naujų sprendimų Kauno miesto mokinių pasiekimams gerinti, 2025 m. sausio 25 – vasario 2 d. grupė Kauno miesto švietimo įstaigų atstovų lankėsi įvairiose Japonijos švietimo įstaigose. Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja dr. Ona Gucevičienė, Kauno švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė ir keletas Kauno miesto švietimo įstaigų vadovų dalyvavo stažuotėje „Mokinių pasiekimų gerinimo galimybės socioemocinio ugdymo kontekste. Japonijos patirtis“. Ši stažuotė suteikė dalyviams galimybę susipažinti su Japonijoje kuriamomis švietimo inovacijomis, sužinoti, kaip jos gali padėti efektyviau mokyti(s) ir bendradarbiauti su švietimo institucijomis, taip pat galimybę aplankyti keletą mokyklų, taikančių pažangias tradicines mokymo priemones ir programas, susipažinti su vykdomais ir planuojamais pokyčiais socioemocinio ugdymo bei skaitmeninių priemonių naudojimo srityse.
Vizito Tokijuje metu delegaciją globojo LR ambasadorius Japonijoje dr. Aurelijus Zykas. Diskusijoje su ambasadoriumi aptarta svarbi švietimui tema: „Ko galėtume pasimokyti iš Japonijos švietimo sistemos?“. Diskutuota apie Japonijos ir Lietuvos mokytojo ir mokinio, šeimos ir mokyklos santykį, ugdymo turinio panašumus ir skirtumus. Delegacija turėjo galimybę apsilankyti Japonijos ugdymo įstaigose, išsiskiriančiose savitu mokymo braižu ir gebėjimu integruotai taikyti tradicines ir inovatyvias mokymo priemones, taip pat aptarė socioemocinio ugdymo aktualijas bei plėtojamą Hiracukos Tsuchisawa mokyklos ir Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos bendruomenių bendradarbiavimą.
Hiracukos miesto mero Katsuhiro Ochiai, vicemerų ir tarybos narių parodytas dėmesys bei pagarba Kauno švietimo atstovų delegacijai atspindėjo Japonijos požiūrį į bendradarbiaujančių miestų partnerystę. Hiracukos meras džiaugėsi Hiracukos miesto švietimo komiteto ir Kauno švietimo inovacijų centro pasirašyta sutartimi, taip pat sėkmingai vykstančiu Kauno Panemunės progimnazijos ir Hiracukos Minato pradinės mokyklos bendradarbiavimu. Aptarti dar 2016 m. prasidėję ir sėkmingai tęsiami abiejų miestų mokyklų bendradarbiavimo ryšiai, įgyvendinami meniniai kultūriniai projektai: jau trečius metus Kaune vyksiantis mokinių pamėgtas japoniško šokio flashmobas, mokinių piešinių parodos, kaligrafijos dirbtuvės ir kiti renginiai bei mokinių bendradarbiavimo plėtojimo galimybės. Delegacijos vadovė dr. Ona Gucevičienė davė interviu Hiracukos miesto televizijai ir kitiems žiniasklaidos atstovams apie švietimo įstaigų bendradarbiavimą bei pasidžiaugė dideliu dėmesiu Hiracukos ir Kauno miestų partnerystės sutarčiai, pasirašytai 2023 m. lapkričio 25 d. Kaune. Hiracukoje šiai miestų draugystei įamžinti prie savivaldybės pastato pastatytas paminklas.
Japonijoje vaikų ugdymas įgyvendinamas pagal 3 ugdymo programas: pradinis ugdymas (1–6 klasės), pagrindinis ugdymas (7–9 klasės) ir vidurinis ugdymas (10–12 klasės). Lietuvaičius nustebino mokinių požiūris į savo mokyklą, aplinkos puoselėjimą, klasės, mokyklos tvarkymą. Mokiniai patys, po pamokų, tvarko klases, koridorius ir kitas erdves. Tvarkytis mokoma jau pradinėse klasėse ir kiekvienas šį darbą supranta kaip pareigą. Sužavėjo ir tai, jog mokinių tėvai taip pat prisideda prie mokyklos erdvių puoselėjimo – du kartus metuose organizuoja visuotinį mokyklos tvarkymą. Daug dėmesio Japonijoje skiriama mokinių fiziniam ugdymui: kiekvienos mokyklos kieme įrengtas didelis sporto aikštynas įvairioms sporto šakoms ir baseinas, kuriame šiltuoju metų laiku mokiniai mokosi plaukti pradinio ugdymo programos metu. Daug dėmesio skiriama mokinių tradicinio mokymo tapatumui išsaugoti. Pavyzdžiui, kaligrafijos (gražaus rašymo menas, jis itin svarbus Japonijoje) pamokos vyksta vieną kartą per savaitę visiems pradinės mokyklos 1–6 klasių mokiniams. Daug dėmesio skiriama gerai mokinių savijautai, savęs pažinimui, mokėjimui įveikti emocinius sunkumus, nepervargti ir neneigti draugų pasiekimų, taip pat įtraukiajam ugdymui, ypatingų gebėjimų mokiniams. Japonija savo edukacinę sistemą grindžia aiškiai suformuluotomis vertybėmis, tarp kurių itin daug dėmesio skiriama pagarbos, dėmesingumo, atsakomybės, pareigos jausmo, tikėjimo ir taisyklių laikymosi vertybėms.
Pirmoji delegacijos narių aplankyta mokykla – 2022 m. pastatyta Hiracukos Sagami pradinė mokykla. Mokyklos pastatas modernus, erdvus, pritaikytas fizinę negalią turintiems mokiniams. Mokykloje mokosi 210 mokinių, dirba 30 mokytojų. Tai viena mažiausių Hiracukos miesto mokyklų, kadangi biudžetines mokyklas mokiniai renkasi griežtai pagal priskirtą-apibrėžtą mikrorajoną, ir mokinių skaičių lemia aplinkui gyvenančių šeimų ir jų vaikų skaičius. Čia, kaip ir kitose Japonijos ugdymo įstaigose, įtraukiajam ugdymui įgyvendinti yra suformuotos atskiros klasės. Jose mokosi įvairių specialiųjų poreikių mokiniai, mokymosi programos individualizuotos, tik meno dalykų mokomasi kartu su kitais mokiniais.
Kita aplankyta mokykla – Tsuchisawa Junior gimnazija. Joje mokosi 7–9 klasių mokiniai. Ši mokykla ypatingai svarbi, kadangi buvo suplanuota ir suderinta vizito metu pasirašyti mokyklų partnerystės susitarimo dokumentą. Susitikimo metu vyko iškilminga partnerystės pradžios ceremonija – Tsuchisawa Junior gimnazijos mokiniai pasitiko su vėliavėlėmis, grodami nacionaliniu instrumentu, labai primenančiu lietuviškas kankles. Ceremonijos metu Hiracukos meras Katsuhiro Ochiai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja dr. Ona Gucevičienė pasveikino mokyklas partneres ir palinkėjo atrasti savo panašumus bei skirtumus ir mokytis gerųjų patirčių. Pasirašę sutartį, mokyklų vadovai apsikeitė dovanomis: dovanodami mokinių ir mokytojų sukurtus darbus atrado ir panašumų. Japonijos nacionalinis paukštis yra gervė, o Lietuvos – garnys. Jie abu neša sėkmę ir žymi naują pradžią. Nudžiugino Japonijos mokinių sukurta vaivorykštė su lietuvišku palinkėjimu „Viltis“. Po ceremonijos delegacija stebėjo kaligrafijos, muzikos, matematikos ir kitas pamokas, domėjosi ugdymo proceso organizavimu, mokomojo turinio susiejimo su gyvenimo praktika patirtimis bei darbo su specialiųjų poreikių mokiniais aktualijomis. Delegacijos nariai išbandė kaligrafijos meną ir piešė hieroglifus – Japonijos senovinį raštą. Iš tiesų, gal atėjo laikas ir mums atsigręžti į lietuvių kalbos rašto ypatumus?
Vizito metu lankyta viena didžiausių Hiracukos miesto mokyklų – Minato pradinė mokykla, turinti 568 mokinius. Su Minato mokykla nuo 2018 m. sėkmingai bendradarbiauja Kauno Panemunės progimnazija. Minato mokykloje delegacijos nariai turėjo galimybę stebėti ugdymo procesą dalyvaudami muzikos, socialinių mokslų ir gamtos mokslų pamokose bei pačių mokinių organizuojamoje pietų pertraukoje, kurios metu mokiniai vaišino pietumis. Dalyvius sužavėjo ir nustebino mokinių atsakingumas prisiimant pareigą valyti kabinetus, koridorius ir kitas mokyklos patalpas net ir po pamokų.
Japonijos mokyklose galioja dvi trys labai svarbios taisyklės, ugdančios savarankiškumą ir atsakomybę. Pirmoji – savarankiškas atėjimas į mokyklą nustatytais maršrutais. Mokiniai turi eiti grupelėmis, nes taip užtikrinamas saugumas. Antroji – maitinimo organizavimo tvarka. Vaikai kartu su mokytoja pristato pagamintą maistą į klases, patys paruošia patalpą maistui ir jį išdalina. Apie maisto kultūrą, sveiką mitybą, maisto kilmę ir gamybą mokiniai sužino maitinimo organizavimo procese, per patyrimą. Trečioji – mokyklos patalpų tvarkymas.
Susitikime su Hiracukos miesto savivaldybės švietimo komiteto atstovais pristatyta Hiracukos švietimo sistema, priemonės, taikomos siekiant gerinti mokinių pasiekimus užtikrinti palankią socioemocinę būseną. Dr. Ona Gucevičienė papasakojo apie Kauno miesto švietimo sistemą, ugdymo įstaigų veiklas (taikomus algoritmus), prioritetus ir ypatumus. Ji atkreipė dėmesį į Konfucijaus posakį, jog, „kai atrodo, kad tikslas yra nepasiekiamas, nekeiskime tikslo – pakeiskime savo veiksmų planą“. Ji pasidžiaugė, kad gerosios patirties sklaidos vizitų dėka atsiranda galimybės perimti gerąsias pasaulines patirtis.
Vizito metu paaiškėjo, jog švietimiečių delegacijai aktualiausi aspektai yra susiję su darbu klasėje esant dideliam mokinių skaičiui, ugdymo proceso organizavimu, popamokinėmis veiklomis, skirtingų visuomenės narių grupių sutarimu dėl esminių vertybių ir gebėjimu ugdyti tvarumo suvokimą šiandieniniame pasaulyje. Pabrėžta, jog šių dienų švietimo sistemoje itin aktualus yra dalykinių žinių, kritinio mąstymo, kūrybiškumo ugdymas bei gebėjimas diegti kitokius sprendimus, padedančius mokiniams mokytis ir augti kaip asmenybėms. Delegacijos atstovai perėmė Japonijos partnerių vertingąją patirtį įvairiomis aptartomis temomis ir numatė būdų, kaip šią patirtį įgyvendinti Lietuvos švietimo įstaigose.
