Kad Grenoblis – Kaunui draugiškas miestas, įsitikinome vos į jį nuvykę: nors išankstinės orų prognozės nieko gero nežadėjo, visas dienas švietė saulė ir mus džiugino bundančios ir jau žiedais besidabinančios gamtos vaizdai. Su šiuo pietryčių Prancūzijoje įsikūrusiu miestu dar 1997 metais Kaunas pasirašė partnerystės sutartį. Iki šiol buvo bendradarbiaujama kultūros, meno, sporto, medicinos ir, tik fragmentiškai, švietimo srityse. Todėl Kauno miesto savivaldybės švietimo atstovų delegacijos tikslas ir buvo aptarti abiejų miestų bendradarbiavimo galimybes, padėti bendrojo ugdymo įstaigoms susirasti partnerių, pasidomėti, kaip vyksta įtraukusis ugdymas, užsieniečių mokinių integracija, aptarti kitus abiem šalims rūpimus klausimus.
Stažuotė pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių skyriaus ir Kauno švietimo inovacijų centro parengtą programą vyko kovo, Frankofonijos (prancūziškos kultūros) mėnesio, proga. Džiaugiamės galimybe susipažinti su šiuo Europos žaliąja sostine pripažintu miestu.
Per penkias stažuotės dienas apsilankėme Argouges, Mounier, Marie Curie, Louise Michel, Les Charmilles, Vaucanson licėjuose, Poisat vaikų darželyje ir pradinėje mokykloje, Maison Internationale Grenoble rektorate, kuris rūpinasi iš kitų šalių atvykusiais mokiniais, padeda jiems integruotis į mokyklas, išmokti prancūzų kalbą, koordinuoja mokymus mokytojams, mobilumo programas, padeda susirasti partnerių kitose šalyse.
Susitikime su miesto mero pavaduotoju tarptautiniams ryšiams Emmanuel Carroz, švietimą koordinuojančiais darbuotojais, švietimo įstaigų vadovais diskutavome įvairiais švietimo klausimais, susipažinome su Prancūzijos švietimo sistema. Sužinojome, kad ikimokyklinis ugdymas čia pradedamas nuo 3 metų, pradinis – nuo 5 metų, pagrindinis vidurinis ketverių metų ugdymas – kolegijose, kuriose mokosi 11 iki 15 metų vaikai (6–9 klasė). Aukštesnysis vidurinis ugdymas vyksta licėjuose trejus metus (10–12 klasė).
Licėjai yra trijų rūšių: bendrasis – orientuotas į akademinį išsilavinimą ir skirtas mokiniams, kurie planuoja studijuoti universitetuose; technologinis – į technologinius ir praktinius dalykus, siekiant pasirengti specifinėms sritims ar techninėms studijoms, ir profesinis – skirtas mokiniams, kurie nori greičiau įgyti profesinę kvalifikaciją ir įsilieti į darbo rinką.
Bendrojo ugdymo mokyklose didelis dėmesys skiriamas karjeros ugdymui, partnerystei su įmonėmis, siekiama sudaryti sąlygas dar mokyklos suole įgyti profesinį stažą.
Prancūzijoje mokinių atostogos ilgesnės, todėl mokomasi kasdien dažniausiai nuo 8 val. iki 18 val. (1,5–2 val. pietų pertrauka). Nustebino faktas, kad per mokinių atostogas mokyklos užrakinamos, nedirba ne tik mokytojai, bet ir administracija.
Pačios mokyklos nei mokinių, nei mokytojų nesirenka, tai koordinuoja Švietimo ministerija. Centralizuotas mokinių priėmimas vyksta griežtai teritoriniu principu. Jei mokinys nori patekti į tam tikrą mokyklą, turi įrodyti, kodėl būtent ši ugdymo įstaiga jam reikalinga.
Mokytojus taip pat įdarbina Švietimo ministerija, daug dėmesio skiriama jų kvalifikacijai tobulinti, darbui vertinti; jie yra valstybės tarnautojai. Mokytojų trūkumo problema jaučiama taip pat, kaip ir Lietuvoje: daug vyresnio amžiaus žmonių, jaunimas nenori rinktis pedagogo profesijos.
Administracija dažniausiai gyvena mokyklos patalpose, direktorius vienoje mokykloje dirba maždaug šešerius metus (ne ilgiau nei devynerius), tada perkeliamas į kitą mokyklą. Ugdymo įstaigos, kadangi yra labai skirtingos, nereitinguojamos, tačiau yra baigiamieji pasiekimų vertinimai.
Kai kuriuose licėjuose yra parengiamosios klasės, skirtos geriau pasirengti stojant į prestižines aukštąsias mokyklas. Tai ypač ryšku Vaucanson licėjuje, kuriame siekiant kuo geriau parengti studijoms, sudarytos sutartys su įvairiais universitetais, daug specializuotų krypčių, veikia integruotos laboratorijos, analizuojamos ir tokios temos, kaip kibernetinis saugumas, tektonika, vykdomi elektroniniai matavimai, pritaikomieji projektai, tiriamieji darbai. Mokiniai laboratorijose praleidžia ne mažiau kaip dvi valandas per savaitę.
Įvairiose lankytose mokyklose didelis dėmesys skiriamas informacinėms technologijoms, praktiniam žinių pritaikymui, todėl gamtos mokslų pamokose mokiniai dažnai dalijami į dvi grupes, laboratorijoms, technologijoms ar inžinerijai skiriamos didžiulės erdvės.
Aktuali Prancūzijoje yra patyčių problema, nes mokyklose labai daug įvairių tautų, skirtingų kultūrų atstovų, specialiųjų poreikių vaikų. Tyrimai rodo, kad kas antras mokinys patiria patyčias. Siekiant užtikrinti patyčių prevenciją, buriamos mokinių savipagalbos grupės, mokiniai stebėtojai (vadinami ambasadoriais) informuoja administraciją apie situaciją mokykloje, nusižengusiems mokiniams skiriamos baudos, jiems nuo 1 iki 8 dienų neleidžiama eiti į mokyklą. Vykdomos patyčių prevencijos programos, ši tema integruojama į dalykų turinį, organizuojama nemažai renginių, skiriamos savaitės pažinti kitų tautų kultūrą.
Mokiniai iš migrantų šeimų susiduria su daugybe socialinių, ekonominių ir politinių sunkumų, kurie turi įtakos jų mokymuisi, raidai ir jausenai. Užsieniečių mokymui skiriamas didelis dėmesys, pirmus metus jie mokosi prancūzų kalbos ir yra stebimi, kada gali integruotis į ugdymo procesą. Pastebėta, kad mokinys, kuris sėkmingai integravosi į švietimo sistemą ir akademiniu, ir socialiniu požiūriu, turi daugiau galimybių atskleisti ir išnaudoti savo ugdymosi potencialą, jaustis priimančios šalies visuomenės dalimi.
Siekiama užtikrinti ugdymo kokybę ir prieinamumą kiekvienam mokiniui, puoselėjama tolerancija. Ypač akcentuojamas specialiųjų poreikių turinčių mokinių pasirengimas savarankiškam gyvenimui, esminių įgūdžių, leidžiančių autonomiškai gyventi visuomenėje, ugdymas.
Daug dėmesio skiriama mokinių saugumui užtikrinti. Visų mokyklų teritorijos aptvertos, prie įėjimo vykdoma kontrolė, įrengti sukamieji varteliai, kai kur ir metalo detektoriai, budi nemažai apsaugos darbuotojų. Siekiant apsaugoti mokinius nuo neigiamo sveikatai poveikio, uždrausta pamokose, kai kur ir per pertraukas, naudotis mobiliaisiais telefonais (nedraudžiama tik aukštosiose mokyklose).
Aktyviai sprendžiama pamokų lankomumo problema. Kai kuriose mokyklose į pamokas pavėlavę mokiniai neįleidžiami, yra skirta patalpa, kurioje jie laukia kitos pamokos, už nelankymą atsiskaito specialiai už šią sritį atsakingam žmogui.
Radome daug abiejų šalių švietimo sistemų ir problemų sprendimų panašumų. Kaip ir Lietuvoje, daug dėmesio skiriama mokinių lankomumo, žalingų įpročių prevencijai, naujų mokytojų paieškai. Nemažas iššūkis yra įtraukusis ugdymas, kadangi ir patiems mokytojams trūksta pasirengimo bei įgūdžių.
Apsilankėme devyniose ugdymo įstaigose, apžiūrėjome patalpas, naujai pastatytas, įrengtas, rekonstruotas sales ir kabinetus. Parsivežėme idėjų, kaip pagražinti savo mokyklų aplinkas, įrengti naujas, funkcionalias erdves.
Džiaugiamės, kad Grenoblio miesto ir švietimo vadovai pageidauja švietimo įstaigų partnerių Lietuvoje organizuojant įvairias veiklas, dalijantis idėjomis, skleidžiant gerąją patirtį. Labiausiai jie pageidautų drauge vykdyti „Erazmus“ projektus, tarpkultūrines programas, mokinių ir 1–3 metus dirbančių mokytojų mainų programas, naujų mokytojų paieškos projektus.
Kauno švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė drauge su Prancūzijos Overnė-Rona-Alpių regiono akademija sutarė inicijuoti partnerystės sutarties pasirašymą dėl švietimo sistemos darbuotojų ir mokinių tarptautinio bendradarbiavimo pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmenyse. Numatoma švietimo darbuotojams organizuoti Grenoblyje aplankytų mokyklų patirties sklaidą ir kvalifikacijos tobulinimo renginius, mokinių ir lydinčių mokytojų mainus.
Pritaikyti Prancūzijos patirtį bus galima ir įkuriant Kauno mokyklose „ambasadorių“ grupes (įtraukiant mokytojus, pagalbos specialistus ir savanorius mokinius), kurios padėtų sėkmingai integruotis specialiųjų poreikių vaikams ir užtikrintų patyčių prevenciją. Bus organizuojama Marie Curie ir Louse Michel licėjų, kurie pasižymi šia veikla, patirties sklaida nuotoliniu būdu Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų vadovams, pagalbos specialistams ir mokytojams, vyks pagalbos specialistų ir mokinių mainai.
Manome, kad stažuotė Grenoblyje dar labiau įtvirtins abiejų gražių miestų partnerystę, atsiras daugiau galimybių švietimo įstaigoms ieškant sėkmingesnių ugdymo problemų sprendimų, abiem pusėms naudingų projektų, praskaidrinant mokinių ir mokytojų kasdienybę.
Dr. Daiva Garnienė,
Kauno Maironio universitetinės gimnazijos direktorė
