Rugpjūčio 20 dieną Kauno švietimo inovacijų centre vyko poezijos ir muzikos šventė, kurioje Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, poetas dr. Leonas Milčius pristatė savo dešimtąją knygą – eilėraščių rinkinį „Skambėki, Lietuva, skambėk!“. Rinkinyje sudėti 259 eilėraščiai, papildyti autoriaus fotografijomis. Knygos redaktorė LNRS valdybos narė, poetė, lietuvių kalbos ir literatūros ekspertė Vilija Dobrovolskienė.
Renginį pradėjo bibliotekininkė Irena Valentukonienė, pristatydama poetą ir svečius – skaitovę Liutgardą Čepienę, režisierių Richardą Leleivą bei poetę, pedagogę, dainų kūrėją ir atlikėją Birutę Gaučienę. Jie atliko literatūrinę–muzikinę kompoziciją pagal 30 naujosios knygos eilėraščių, atspindinčių meilę Lietuvai, jos kalbai, istorijai ir žmonėms.
„Važiuojant Lietuvos keliais, kaip nesustoti, neįkopti į kokį naujai atvertą piliakalnį, pastatytą apžvalgos bokštą. Tada žvelgi į krašto tolumas, girias ir ežerus, o į galvą iš dangaus žydrynės leidžiasi pačios gražiausios mintys, ištisi eilėraščių posmai…“, – šiais L. Milčiaus kūrėjų interneto svetainėje patalpintais žodžiais bibliotekininkė pakvietė knygos „Skambėki, Lietuva, skambėk!“ autorių pasidalinti savo mintimis.
„Mieli Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų, kitų kūrybinių sąjungų nariai, poezijos mylėtojai ir svečiai! Džiaugiuosi ir dėkoju, kad savo brangų laiką paskyrėte mano eilėraščių knygos, skirtos Lietuvai, sutiktuvėms. Labai dėkoju svečiams iš Vilniaus Liutgardai Čepienei, Birutei Gaučienei ir Richardui Leleivai už šios dienos programos parengimą ir atlikimą, kuris, manau, atskleis ne tik mano knygos esmines mintis, bet ir mus visus pradžiugins, praturtins. Mūsų visų troškimas ir pareiga mylėti savo kraštą, mylėti Lietuvą. Į šį rinkinį bandžiau surinkti anksčiau ir dabartiniais metais parašytus eilėraščius, skirtus Lietuvai, jos gamtai bei žmonėms. Dar daug liko rankraščiuose, kitose išleistose knygose, internetinėse svetainėse, asmeniniame archyve. Bet manau, kad šie apims didelę ir jautrią 1975–2025 metų mano kūrybos dalį, kai dar kai kuriuos eilėraščius rašiau slapta ir truputį pasislėpęs. Ir kiek buvo džiaugsmo, kai kūrėsi Sąjūdis, kai prasidėjo pirmieji mitingai ir mes galėjome į juos įsilieti, iškelti trispalves vėliavas, atstatyti nugriautus paminklus. Daug tokių momentų perkėliau ir į savo eilėraščius. Žinoma, sunku būtų aprašyti Baltijos kelio jaudulį ar Kovo 11-osios Akto pasirašymą, vėlesnius Sausio 13-osios ir ekonominės blokados išbandymus. Buvo ir kitų skaudesnių mūsų pačių kartais nelabai sklandžios vidaus politikos momentų. Vienas kitas iš jų atgulė ir į mano eilėraščius. Bet dažniausiai maniau, džiaugiausi ir rašiau šviesiomis spalvomis. Juk tiesiog akyse kilo ir gražėjo Lietuva. Važiuodavau Lietuvos keliais ir, atrodė, kad man visur Lietuvos žemė dainuoja. Tikiu, kad ir jūs jos grožį dar kartą pajusite ne tik mano eilėraščiuose, bet ir mano darytose nuotraukose, kurių net keli tūkstančiai lydės dideliame ekrane mūsų renginio metu. Labai džiaugiuosi ir su nekantrumu laukiu paklausyti Birutės Gaučienės mano eilėraščių posmais sukurtų dainų. Juk tai pats maloniausias poetų kūrybos pripažinimas ir įvertinimas, kai jų eilėraščių tekstai suskamba dainomis“, – dalinosi mintimis poetas dr. L. Milčius.
Jaudulį sukėlė ypatinga akimirka, kai Ukrainos menininkas, LNRS narys Ihor Danyleiko lietuviškai sugiedojo Tautišką giesmę. Drauge giedojo visi susirinkusieji – giesmė suskambo vienu balsu, pakylėdama ir suartindama.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, LNRS nariui, poetui, dr. Leonui Milčiui už ypatingą dovaną – eilėraščių rinkinį „Skambėki, Lietuva, skambėk!“ LNRS valdybos pirmininkė Dalia Milukaitė-Buragienė ir LMMA ,,Branduma“ prezidentas, rašytojas dr. Vytautas Šiaudytis įteikė „Kūrėjo taurę“.
Centro direktorės Rasos Bortkevičienės vardu bibliotekininkė Irena Valentukonienė padėkojo ir įteikė Padėkas poetui dr. L. Milčiui, kompozicijos sudarytojams ir atlikėjams: L. Čepienei, B. Gaučienei ir R. Leleivai bei Ihor Danyleiko.
Renginys paliko daug šviesos ir bendrystės – klausytojai plojo, dovanojo gėles ir linkėjo poetui sveikatos bei naujų kūrybos metų. Šventės pabaigą vainikavo poeto eilės, primenančios meilę Lietuvai ir tautos vienybę (iš eil. „Už Lietuvą Lietuvoje“):
Visi mes esam broliai, sesės
Po Motinos – tautos skara.
Čia gimėm, augom ir gyvensim,
Kol lūpose kalba sava.
Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė,
Birutė Zeigienė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos metraštininkė
