Paskaita „Emocijos – mūsų vidinis kompasas“

2026 m. spalio 30 d., 11:55

Spalio 26 d. Kauno švietimo inovacijų centro organizuotas renginys – paskaita „Emocijos – mūsų vidinis kompasas“ vyko kontaktiniu būdu ir virtualioje erdvėje. Joje dalyvavo bibliotekininkai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai bei tėvai. Kartu su knygų autore, gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatre, septynių vaikų mama Aurima Diliene dalyviai pasinėrė į jausmų pasaulį ir diskutavo, kaip naujai išleistos praktiškos knygelės „Baimė“, „Džiaugsmas“, „Liūdesys“ ir „Pyktis“ gali tapti kasdieniais įrankiais bendraujant su vaikais.

„Emocijos nėra mūsų priešas ar trukdis – tai išmintingiausia navigacijos sistema, rodanti kelią į tikrąjį save“, – šia pagrindine mintimi lektorė pradėjo paskaitą.

Paskaitos metu buvo akcentuojama, kad vaiko sėkmę gyvenime dažniau lemia ne intelektinis (IQ), o būtent emocinis koeficientas (EQ). Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti, suprasti, valdyti ir tinkamai reikšti savo bei kitų jausmus. Jį sudaro penki esminiai elementai: savimonė, savireguliacija, motyvacija, empatija ir socialiniai įgūdžiai.

Lektorė priminė, kad „blogų“ emocijų nėra – kiekviena iš jų atlieka svarbią funkciją:

pyktis – saugo mus, kai jaučiame grėsmę ar pažeidžiamas sienas; baimė – perspėja apie pavojų;

liūdesys – padeda atsisveikinti ir susitaikyti su praradimais; džiaugsmas – pasitinka naujuose dalykuose ir suteikia energijos. „Svarbu mokėti šiuos jausmus išreikšti. Ilgą laiką slopinant vieną emociją (pavyzdžiui, pyktį ar liūdesį), kartu nuslopsta ir kitos. Tuomet žmogų aplanko abejingumas, o gyvenimas tampa pilkas. Emocijų intensyvumas gali svyruoti nuo paprasto nusiminimo iki depresijos ar nuo šypsenos iki euforijos – mūsų užduotis yra nukreipti šią energiją kūrybai, o ne griovimui“ – akcentavo A. Dilienė.

Kai gyvenime susiduriame su grėsme ar stipriomis neigiamomis emocijomis – dažniausiai tai signalizuoja apie nepatenkintus poreikius. Paskaitoje buvo išskirti pagrindiniai dvasiniai ir psichologiniai poreikiai: meilė, laisvė, reikšmingumas, poilsis, tikėjimas.

„Gyvenimas nėra tai, kas mums nutinka. Gyvenimas — tai kaip mes reaguojame“, – teigė psichiatrė, pakvietusi atlikti praktinę užduotį: pamėginti bent vieną šiandienę „blogą“ situaciją pamatyti kitaip.

Renginio dalyviai ne tik klausėsi teorijos, bet ir atliko praktines užduotis, analizavo realias situacijas (ką daryti, kai vaikas supyksta pralaimėjęs, nenori dalintis ar įskaudina kitą). Lektorė pasidalijo keturiais praktiniais metodais, kuriuos galima taikyti klasėje ar namuose:

emocijų atpažinimui – naudoti emocijų korteles, ryte pildyti „nuotaikų termometrą“ arba susėdus į „emocijų ratą“ pasidalyti savijauta; savikontrolei – taikyti gilų kvėpavimą (3 įkvėpimai – 3 iškvėpimai), taisyklę „Stop – pagalvok – veik“ arba fizinį pykčio „nupurtymą“; empatijai – žaisti vaidmenų žaidimus („įsijausk į kito batus“) ir analizuoti pasakų veikėjų poelgius; socialiniams įgūdžiams – praktikuoti „gerų žodžių ratą“ ir taikyti konfliktų sprendimo modelį: „Pasakyk, ką jauti – pasiūlyk sprendimą“.

Šis susitikimas dar kartą įrodė, kad atidus žvilgsnis į vaiko ir savo vidinį pasaulį padeda sukurti saugią, emociškai tvarią ir palaikančią aplinką augti.

Dėkojame lektorei Aurimai Dilienei už pasidalintas žinias, profesionalias įžvalgas, praktinius patarimus ir įkvepiančias mintis, kurios privertė sustoti ir susimąstyti ne tik apie vaikų, bet ir apie mūsų pačių emocinę sveikatą.

Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė