Balandžio 17-osios popietė Kauno švietimo inovacijų centre tapo ypatinga švente literatūros ir muzikos mylėtojams. Čia vyko literatūrinė-muzikinė kompozicija „Nutrūkusi gyvenimo elegija“, skirta paminėti poeto Prano Vaičaičio 150-ąsias gimimo metines bei pagerbti lietuvių kalbą.
Renginys sukvietė gausų būrį Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) narių, Kultūros, meno ir mokslo asociacijos (KMMA) „Kūrėjų menė“ atstovų, poetų bei meno gerbėjų. Šventė prasidėjo simboliškais Bernardo Brazdžionio žodžiais apie kalbos svarbą, kuriais visus susirinkusius pasveikino Centro bibliotekininkė Irena Valentukonienė.
Kalba – mūsų tautos pamatas
Lietuvių kalbos puoselėtoja ir gynėja Alina Laučienė klausytojams priminė apie mūsų kalbos archajiškumą ir išskirtinumą tarp 7099 pasaulio kalbų. „Lietuvių kalba – kalbų Motina, balto marmuro paminklas, kuriuo gėrisi pasaulio kalbininkai“, – teigė viešnia, pabrėždama kiekvieno lietuvio pareigą saugoti valstybinę kalbą nuo „kalbinės taršos“.
Pranas Vaičaitis – nepelnytai pamirštas lietuviškosios elegijos pradininkas
Renginio ašimi tapo literatūrinė-muzikinė kompozicija, kurią parengė scenarijaus autorė ir vedėja, aktorė bei pedagogė Liutgarda Čepienė. Pasak jos, nors Prano Vaičaičio (1876–1901) gyvenimas truko vos 25-erius metus, jo palikimas – neįkainojamas. Nors poeto vardas šiandien minimas rečiau, jo kūryba tebegyvuoja liaudies dainose.
Programos metu poeto eilės suskambo naujai
Birutė Gaučienė, pedagogė, poetė, dainų kūrėja ir atlikėja, LNRS, Tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis“ narė, sukūrė jautrias, elegiškas dainas pagal poeto tekstus. Jas atliko kartu su Vilniaus Karininkų Ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ vedančiąja dainininke, tautodailininke Genovaite Vėsaite-Dičiūniene. Gitaros stygų virpesiai ir darnūs balsai suteikė Prano Vaičaičio lyrikai gylio ir emocinio svorio.
Nuo jautrių elegijų iki nuotaikingų dainų
Renginio metu dalyviai keliavo per poeto gyvenimo etapus: nuo patriotiškų tėvynės grožio aprašymų iki skaudžių asmeninių išgyvenimų. Itin jautriai nuskambėjo paskutinės poeto gyvenimo akimirkos ir jo sužadėtinei Julijai skirtas eilėraštis „Jau pajėgos mažinas…“.
Tačiau susitikimas nebuvo tik liūdnas – dueto atliktos dainos „Daina girtuoklėlio“ bei „Neveskie, vaikine“ sugrąžino šypsenas ir parodė poeto kūrybos įvairiapusiškumą. Renginį vainikavo vaizdo įrašas – kultinė daina „Kur bakūžė samanota“, atliekama legendinio boso Vaclovo Daunoro.
Atminties ugnis širdyse
Renginio pabaigoje kūrėjoms Liutgardai Čepienei, Birutei Gaučienei, Genovaitei Vėsaitei-Dičiūnienei ir kalbos gynėjai Alinai Laučienei skambėjo padėkos žodžiai, įteiktos gėlės bei tautodailininkės Genovaitės Morkūnienės karpyti angelai – kaip simbolinė padėka už atminties ugnies kurstymą. Ši popietė dar kartą įrodė, kad kalba, literatūra ir istorija yra gyvi tol, kol mes juos puoselėjame savo širdyse.
Birutė Zeigienė, Kauno miesto savivaldybės senjorų reikalų komisijos narė
Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė
