Lapkričio 7-osios popietę Kauno švietimo inovacijų centre tvyrojo ypatinga šiluma ir jaukumas. Čia vyko poetės, redaktorės ir mokytojos Alvyros Pieterytės-Sventickienės kūrybos valanda. Autorė, jau išleidusi tris poezijos knygeles, šįkart pristatė savo naujausią, ketvirtąją – „Mylėti niekada nevėlu“.
Tai buvo šviesi ir jausminga popietė. Skambėjo eilės apie meilę, svajones, ilgesį, gyvenimo grožį. Jas skaitė pati poetė, taip pat kitos kūrėjos – Jūratė Stankevičienė, Aušra Jovarauskienė, skaitovė Vilma Urniežiūtė-Šamborskienė, bibliotekininkė Irena Valentukonienė. Žodžiai tarsi užbūrė – salėje tvyrojo ramybė, o kiekvienas posmas palietė širdį. Tarp eilių skambėjo dainos pagal Alvyros Sventickienės tekstus. Jas jautriai atliko Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro vokalinis ansamblis „Radasta“ (vadovė Aurelija Bareišienė) bei pedagogė, dainų kūrėja ir atlikėja Birutė Gaučienė. Poezija ir muzika susiliejo į vieną šiltą, sielą gydantį ritmą.
Popietės metu netrūko sveikinimų, nuoširdžių žodžių ir gėlių – nuo įvairių asociacijų vadovų, savivaldybės tarybos nario, Europos Parlamento nario atstovių, draugų, bičiulių… Salėje tvyrojo bendrystė ir šiluma – tarsi kiekvienas būtume šios šventės dalis. Poetė Vilma Barštienė savo eilėmis linkėjo: „Tu vėl rašyki / Apie meilę: / Rytą ir vakarą, / Dar kartais naktimis, / Kad eilėmis pažadintas / Šis jausmas / Išliktų būties visomis prasmėmis…“
Poetės kūryboje visuomet juntama šviesa ir širdies šiluma – net tada, kai gyvenimo vėjai būna žvarbūs. Ji geba kasdienybėje atrasti mažus stebuklus, o paprastus dalykus paversti prasmingais. Tai – reta dovana. Knygos pavadinimas „Mylėti niekada nevėlu“ primena mums visiems: meilė neturi ribų – nei laiko, nei amžiaus. Ji visada randa kelią, jei tik širdis atvira.
Ateik
Uždegsiu žiburį lange ir lauksiu.
Atnešk saulėgrąžą man dovanų…
Būk žiburys prieš aušrą, būk amžinas šaltinis.
Iš svajonės ateik…
Esu ir būsiu svajonių mergaitė.
Amžinai tavo.
Išsinešėme širdyse iš šios poezijos popietės šviesą, ramybę ir tą švelnų jausmą, kad pasaulyje dar tiek daug grožio – tereikia sustoti ir išgirsti.
Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė
