Šaltinis: Pixabay
Mentalizavimas – tai gebėjimas suprasti, interpretuoti ir apmąstyti savo ir kitų sąmoningas ir nesąmoningas mintis, jausmus, norus ir įsitikinimus, taip pat šiuo pagrindu nuspėti kitų elgseną. Kartu tai gebėjimas įsivaizduoti save kito asmens vietoje ir suprasti jo požiūrį. Mentalizavimas stipriai susijęs su socialinio bendravimo įgūdžiais ir empatija. Puikių mentalizavimo įgūdžių turintis asmuo gali geriau suprasti savo ir kitų vidinę būseną ir proto procesus.
Mentalizacijos teorija – raidos psichologijos teorija, sukurta remiantis prieraišumo teorijos įžvalgomis, ypač britų psichiatro Džono Baulbio (John Bowlby) darbu. Baulbis sukūrė prieraišumo teoriją, nusakančią bendravimo ir prieraišumo santykių ankstyvajame amžiuje svarbą raidai.
Praktikoje mantalizavimas reiškia gebėjimą:
- Interpretuoti ir suprasti kitų žmonių jausmus ir mintis. Asmuo turi gebėjimą mentalizuoti, jei jis (ji) gali įsivaizduoti save kito asmens vietoje, atpažinti kito asmens jausmus ir suprasti, kodėl kitas asmuo elgiasi vienaip ar kitaip.
- Atskirti savo mintis ir jausmus nuo kito asmens minčių ir jausmų. Gebėjimas suprasti, kad kitas asmuo gali kitaip mąstyti ir kitaip patirti įvairius dalykus – esminis gebėjimo mentalizuoti aspektas.
- Nuspėti kitų žmonių elgseną. Mentalizavimo gebėjimas padeda nuspėti kitų žmonių elgseną ir reakcijas pagal jų emocijas ir mintis.
Gebėjimas mentalizuoti pradeda vystytis ankstyvojoje vaikystėje, jis yra svarbi mokymosi megzti sveikus santykius ir ugdytis socialinius įgūdžius dalis. Geri mentalizavimo įgūdžiai padeda vystyti empatijos ir atjautos gebėjimus ir megzti sveikus, gilius santykius. Tai itin svarbu, pavyzdžiui, tėvų ir vaikų santykių, terapinio darbo, taip pat mokytojų ir korepetitorių darbo srityse – būtent čia supratimas ir empatiškas bendravimas yra esminiai dalykai.
Mentalizavimas – pagalbinė priemonė korepetitoriaus darbe
Poreikis korepetitoriui turėti mentalizavimo įgūdžių susijęs su korepetitoriaus ir mokinių sąveika bei mokymo proceso veiksmingumu. Mentalizuoti gebantys korepetitoriai gali geriau įvertinti savo mokinių supratimo lygį ir poreikius. Tai padeda korepetitoriui pritaikyti mokymą ir suteikti papildomą pagalbą ir gaires mokiniams, kuriems tai reikalinga.
Geri mentalizavimo įgūdžiai padeda mokytojams ir korepetitoriams suprasti mokinių neverbalines žinutes, kaip antai kūno kalbą ir veido mimikas, – tai didina bendravimo kokybę ir mokymo veiksmingumą.
Šis įgūdis padeda korepetitoriui nustatyti klasėje kylančius konfliktus ir problemas bei juos spręsti. Korepetitorius gali geriau identifikuoti mokinių socialinius santykius ir suteikti reikiamą pagalbą siekiant išspręsti konfliktus.
Mokytojams ir konsultantams svarbu ugdyti mentalizavimo įgūdžius, nes šie įgūdžiai padeda užtikrinti didesnę mokinių gerovę, geresnį mokymąsi ir jų bendrą raidą įvairiose mokymosi aplinkose.
Stiprinti mokinių protinius gebėjimus
Protinius gebėjimus taip pat galima lavinti. Mokytojai ir korepetitoriai atlieka svarbų vaidmenį ugdydami vaikų ir jaunų žmonių protinius gebėjimus.
Jie gali padėti mokiniams identifikuoti ir įvardinti emocinę būseną, taip pat labai vertinga apie tai kalbėtis su pačiais mokiniais. Visų rūšių empatijos praktikavimas skatina mokinius mąstyti apie tai, ką tam tikroje situacijoje gali galvoti ar jausti kitas žmogus. Be to, mokinius galima mokyti apie kūno kalbos ir veido mimikų svarbą bendraujant su kitais žmonėmis, galima kartu su mokiniais skaityti tekstus ir mėginti interpretuoti neverbalinę komunikaciją.
Įvairių rūšių žaidimai, pavyzdžiui, vaidmenų žaidimai, padeda vaikams įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje bei praktikuoti socialines situacijas ir bendravimo įgūdžius. Negalima nuvertinti to, kad mokytojas ir korepetitorius atlieka svarbų vaidmenį rodydami pavyzdį. Kai kokybiškai bendraujate ir atliepiate į savo mokinių jausmus ir poreikius, mokiniai mato gerą mentalizavimo modelį.
Trumpai tariant, mentalizavimo įgūdžiai yra svarbūs ugdant socialinius įgūdžius ir kuriant psichologinę gerovę. Šie įgūdžiai padeda geriau suprasti save ir kitus ir atitinkamai geriau mokytis, bendrauti ir pasiekti geresnę gyvenimo kokybę.
Literatūra:
- Allen, J. G. and Fonagy, P. (2019). Handbook of Mentalization-Based Treatment. American Psychiatric Association Publishing
- Fonagy, P. and Campbell, C. (2016). Attachment theory and mentalization. American Psychological Assiciation
- Mentalisaatio perheiden kohtaamisessa (2014) Viinikka Anne (Ed.). Mannerheimin lastensuojeluliitto
- Mentalisaatio – Teoriasta käytäntöön (2017) Laitinen Irmeli and Ollikainen Seija (Ed.). Therapeia -säätiö
- Mentalization based education, Retrieved June 13, 2024 from https://mented.de/en. MentEd Mentalisierungsbasierte Pädagogig,
- Nisponská, M. (2022), Mentalization and its use in schools, Univerzita Karlova
Straipsnis skelbiamas įgyvendinat Erasmus+ projektą „Mooc4Tutors“ (projekto nr. 2022-2-BE01-KA220-VET-000097289).
