Lietuvių kalbos dienų tikslas – skatinti domėjimąsi ir pasididžiavimą lietuvių kalba, stiprinti norą jos mokytis, burti draugėn tautiečius. Gausus būrys kūrėjų vasario 21-ąją, Gimtosios kalbos dieną, susirinko į Kauno švietimo inovacijų centrą – poetės Dalios Griškevičienės knygos „Dedikacijos“ sutiktuves.
„O mūs šventas lietuviškas žodi, / Ilgą naktį vergijoj kalėjęs, / Ne kaip vergas šiandien pasirodyk, / Bet kaip laisvas pavasario vėjas“ – Bernardo Brazdžionio eilėmis popietę pradėjo Centro bibliotekininkė Irena Valentukonienė.
Renginio scenarijaus autorė, vedančioji Vilija Dobrovolskienė ir kūrybos bičiuliai dovanojo literatūrinę kompoziciją „Balta ir juoda“: „Po baltu poezijos dangum gimsta šviesios, skaidrios eilės. Nuvilnija žydru dangumi melsvi debesėliai, genami šilto vidurdienio vėjo. Nuskrieja dangaus žirklių kregždučių būrys, į padangę pakilęs gieda vyturys“ – jausmingus žodžius deklamavo poetė Rita Mockeliūnienė. Jai baltais posmais antrino poetės Vilija Vilkelienė ir Jūratė Stankevičienė. „Po juodu poezijos dangum šmėsteli neganda juoda, nuvilnija tamsios, gąsdinančios jūros bangos, sušvilpia visi keturi vėjai, dažnai sugriaudami svajonių pilis, paskandindami laivus” – literatūrinę kompoziciją tęsė Aušrelė Jovarauskienė, Alvyra Sventickienė ir Nijolė Kudabienė, tarsi mums primindamos, kad yra ir tamsioji poezijos pusė. Sudėti baltą ir juodą poezijos dangų į šachmatų figūrėles, susikeisti vietomis siūlė Alvyra Sventickienė: „Ir po baltu, ir po juodu dangumi gimusi poezija taptų dar prasmingesnė ir atvertų kelius į naujus poezijos klodus. Kad poezija įgautų daugiau spalvų ir atspalvių.“ Arvydas Vyšniauskas ir Gintaras Karlauskas visoms kompozicijos dalyvėms įteikė spalvotų tulpių puokštes.
Literatūrinės kompozicijos kūrėja talentingoji poetė Vilija Dobrovolskienė pakvietė „Dedikacijų“ autorę ateiti į šį būrį, linkėdama: „Tegul niekada netrūksta ryškiausių spalvų Jūsų kūryboje.“ Taip subtiliai ir meniškai pereita prie Dalios Griškevičienės kūrybos. Vyko dialogas tarp renginio vedėjos ir knygos autorės – apie literatūrinę patirtį ir kūrybos pradžią. Sužinojome, kad D. Griškevičienė rašo jau seniai, bet tik prieš keletą metų išdrįso savo kūrybą kelti į knygas. Už pirmąją knygą „Ne-/išėjusioji“ (2020 m.) poetė pelnė Reginos Biržinytės literatūrinę premiją.
„Dedikacijos“ – ketvirtoji autorės knyga. Ją iliustravo grafikė, dailininkė, fotomenininkė, tautodailininkė, poetė Violeta Astrauskienė. Paklausta, kaip poetinės mintys atėjo į šį gan sudėtingą dedikacijų žanrą, Dalia neturėjo vienareikšmio atsakymo. Daug dedikacijų, atėjusių iš Senosios literatūros, – tai lituanistės širdies virpulys, noras pažadinti, priminti lietuvių literatūros ištakas.
„Dedikacijos“ – tai eilėraščių posmais apipinti kultūros paminklai mūsų tautos šviesuoliams, rašytojams, žymiems visuomenės veikėjams. Keletą eilėraščių Dalia skyrė tragiškos lemties kūrėjams vyrams – poetui, prozininkui, pedagogui kelmiškiui V. Kalvaičiui; klierikui K. Širvinskui; ekskunigui, rašytojui, poetui V. Mykolaičiui-Putinui; kunigui, kolekcininkui, poetui R. Mikutavičiui.
2025-ųjų Lietuvių kalbos dienų didžiąja sostine išrinkti Šiauliai. O Dalia Griškevičienė – išskirtinė Šiaulių krašto asmenybė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, aktyvi visuomenininkė, kūrybinio klubo „Be rėmų“ vadovė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos ir Kultūros, meno ir mokslo asociacijos „Kūrybos menė“ narė. Poetės dedikacijas tautos šviesuoliams Žemaitei, Simonui Daukantui, Dionizui Poškai, Jonui Mekui, Vytautui Kernagiui ir kt. skaitė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė Lina Bocytė. Muzikinius kūrinius pagal D. Griškevičienės žodžius atliko bardas Kęstutis Bastys iš Jurbarko. Prasmingos ir jautrios poetės eilės, įvilktos į muzikinį rūbą, sukūrė nepakartojamą atmosferą, kupiną jausmų ir prisiminimų.
Gražiausi sveikinimo žodžiai liejosi iš plunksnos bičiulių bei bendraminčių lūpų, o gėlių glėbiai džiugino įvairiaspalviais žiedais. Gitaros skambesys, jauki bendrystė ir pakylėjimo jausmas lydėjo klausytojus visą penktadienio popietę ir priminė šios šventės prasmę – lietuviško žodžio grožį bei iškilių asmenybių kūrybinio palikimo svarbą.
Virginija Ruškienė, Lietuvos Respublikos Meno kūrėja
Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė
Fotografijos Gintarės Rehacek
