Literatūrinė popietė – tarsi TV laida

2024 m. rugsėjo 6 d., 14:47

Vasariškai kaitrią rugsėjo 3-ios dienos popietę Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekoje sklandė poezija ir muzikos garsai. Malonu, kad su mūsų poetų kūryba jau turi galimybę susipažinti ir kitakalbiai. O tai vyksta šiandienos viešnios Nadeždos Zajančauskienės dėka. „Filologė, rusų kalbos ir literatūros mokytoja, dabar esu užtarnautame poilsyje, eilėraščius kuriu gana seniai, dirbau laikraščio redakcijoje, literatūrą verčiu iš rusų, truputį verčiau iš čekų kalbos. Daugiau apie mane papasakos eilėraščiai“. Taip trumpai apie save man parašė Nadežda“,- sakė renginį pradėjusi bibliotekininkė Irena Valentukonienė.

Įdomus ir įnešantis naujovių Vilijos Dobrovolskienės moderuojamas renginys sukaustė visų dėmesį nuo pradžios iki pabaigos. Literatūrinė popietė „Nuo vertimų iki originaliosios kūrybos“ – tarsi TV laida: su anonsais, reklamomis ir muzikiniais intarpais. Puikiai skambėjo poečių Aušrelės Jovarauskienės (Garliava), Dalios Griškevičienės (Kelmė), Aurikos Navickienės, Jūratės Stankevičienės, Dalios Kružikaitės-Sakalauskienės (Kaunas), Birutės Kriščiūnaitės (Šiauliai), Vilijos Vilkelienės (Kalvarija), Ritos Japkevičienės (Radviliškis), Nijolės Kudabienės (Vilnius), Vilijos Dobrovolskienės (Elektrėnai) originalioji kūryba, Nadeždos Zajančauskienės (Vilnius) vertimai į rusų kalbą. „Jausmai, išgyvenimai, išreikšti žodžiais ir sudėti eilėraščių posmuose, yra kūrinys, o kiekvienas skaitytojas kūriniui suteikia turinį“ (literatūrologė Vanda Zaborskaitė) – toks neįtikėtinas ryšys atsiranda tarp autoriaus ir skaitančiojo! O dar nuostabiau, kai autorių eilės verčiamos į kitą kalbą ir vertėjas turi labai skrupulingai pajausti ir perteikti tai, kokius išgyvenimus norėjo išreikšti pats autorius.

Muzikinę programą atliko keturiolikmetė smuikininkė, Kauno 1-os muzikos mokyklos mokinė Ūla Labutė. Skambėjo kūriniai „Miesto gėlė“, „Mažoji baladė“, „Kanonas“, pianinu atliekamas kūrinys „Pasakalija“.

Antroje renginio dalyje Nadia pristatė savo originaliąją kūrybą ir trumpai atsakė į bibliotekininkės klausimus. Interviu dėka sužinojome daugiau apie pačią autorę: nuo kada rašo eiles, kokia eilių tematika, kas traukia labiau – vertimai ar sava kūryba; kaip čekų kalba – ar bus eilių ir vertimų?

Skaitant poeziją joje galime pajausti visą šio plataus pasaulio grožį ir džiaugsmą, nusivylimą ir skausmą, galima rasti visą žmogaus gyvenimą nuo pirmos ašaros iki paskutinio atodūsio. Kada yra bendravimas, atsiranda pasitikėjimas ir draugystė, o tai vienas iš gražiausių žmonių jausmų. Džiaugiuosi ne tik meilės žodžiui skleidėjos, poetės Nadeždos Zajančauskienės kūryba, bet ir vertimais iš lietuvių į rusų kalbą. Lietuvių poetų parašytos prasmingos ir gražios eilės pasieks daug platesnį skaitytojų ratą. Norint, kad pasaulis būtų šviesesnis, reikia dalintis savo mintimis. Žmonių susikalbėjimas – tai lyg pavasario šauklys, lyg įšalas, išeinantis iš žemės, po kurio prabunda visuotinis žydėjimas.

Poezija ir muzika neturi sienų, todėl savo eilėmis pasidalino visos atvykusios į renginį poetės.

Dėkojame pedagogei, poetei Vilijai Dobrovolskienei už puikų scenarijų ir renginio moderavimą, visoms dalyvėms – už poezijos posmus, Nadiai – už vertimus ir savo originaliuosius eilėraščius, Ūlai – už nuostabius muzikinius kūrinius, visiems dalyviams – už bendravimo šilumą, už draugystę.

 

Straipsnyje panaudotos A. Jovarauskienės, V. Vilkelienės, D. Kružikaitės-Sakalauskienės, D. Griškevičienės mintys iš Facebook platformos.

 Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė
Vilija Dobrovolskienė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė