Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva nuo 2016 metų kasmet vasario 16–kovo 11 dienomis Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Prie šios prasmingos iniciatyvos kasmet prisijungia ir Kauno švietimo inovacijų centras, puoselėjantis gimtąją kalbą, literatūrą bei kultūrinį paveldą.
Šių metų vasario 19-ąją gausus būrys klausytojų – rašytojų, poetų ir literatūros mylėtojų – leidosi į literatūrinę kelionę po Jurbarko kraštą. Renginį profesionaliai vedė poetė, rašytoja, lietuvių kalbos ir literatūros ekspertė, knygų redaktorė Vilija Dobrovolskienė, klausytojus vedusi geografiniais ir istoriniais takais, praturtintais gyvu pasakojimu ir kūrybine įžvalga.
Renginio pradžioje dalyviai klausėsi skaitomų istorijų apie Elektrėnų marių mažąsias undinėles ir paslaptinguosius Abromiškių dvaro vaiduokliukus. Autorės knygelėje „Elektrėnų marių undinėlių istorijos“ tekstai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis (vertė Matas Lukoševičius), todėl leidinys atveria duris ir platesnei auditorijai.
Knygelėje „Mažieji Abromiškių dvaro vaiduokliukai“ gyvena smalsūs, linksmi ir išradingi mažyliai. Jiems įdomu viskas – ir dvaro biblioteka, ir paslaptingos palėpės, ir senasis svirnas, ir tradicinės liaudies šventės. Abiejose knygelėse gausu piešinukų spalvinimui, tad skaitymas tampa kūrybiniu užsiėmimu visai šeimai. Leidinių viršelių nuotraukų autorius – Benas Lukoševičius. Tai šiltas, kolektyvinis kūrybinis darbas, kuriame prisidėjo ir anūkai – tai bendrystės bei kartų dialogo pavyzdys.
Antroje renginio dalyje pristatyta knyga „Jurbarko krašto dvarai: istorija ir legendos“. Autorė įtaigiai pasakojo apie veikiančius ir jau išnykusius dvarus, atskleisdama jų istorines detales bei legendomis apipintus pasakojimus. Legendų ištraukas skaitė Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos ir Kultūros, meno ir mokslo asociacijos „Kūrėjų menė“ narės, Centro bibliotekininkė bei pati knygos autorė.
Dešimt dvarų istorijų ir legendų simbolizavo dešimt degančių žvakelių. Kiekvienai istorijai pasibaigus, viena žvakelė užgesdavo – jautrus ir prasmingas akcentas, primenantis laiko tėkmę, išnykusius dvarus ir gyvą atmintį, kurią saugo literatūra.
Renginį papuošė muzikiniai intarpai – Kauno „Vyturio“ gimnazijos muzikos mokytojos metodininkės, koncertmeisterės Sigutės Mikalauskaitės-Garšanovės ir mokinės Augustės Pimpytės pianinu atliekami kūriniai. Muzika subtiliai papildė literatūrinius pasakojimus ir sukūrė ypatingą, jaukią atmosferą.
Nuoširdžiai dėkojame Vilijai Dobrovolskienei už profesionaliai parengtą ir įdomų renginio scenarijų. Renginį vainikavo sveikinimai, gėlės, bendra nuotrauka. Kauno švietimo inovacijų centro direktorės Rasos Bortkevičienės vardu autorei ir pianistėms įteiktos Padėkos.
Lietuvių kalbos dienos – tai ne tik kalbos puoselėjimas, bet ir gyvas bendruomenės susitikimas su istorija, kūryba bei kultūros paveldu. Tokie renginiai primena, kad kalba – tai mūsų tapatybės šerdis, jungianti praeitį, dabartį ir ateitį.
Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė
