2026 m. gegužės 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete įvyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Laisvės vertybė ir kritinis mąstymas“, kurią organizavo Kauno švietimo inovacijų centras ir Kauno miesto etikos mokytojų metodinis būrelis, bendradarbiaudami su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu. Renginyje universiteto mokslininkai, įvairių Lietuvos mokyklų mokytojai ir mokiniai skaitė pranešimus, dalijosi įžvalgomis bei diskutavo aktualiomis pilietiškumo, laisvės ir kritinio mąstymo temomis.
Pirmojoje konferencijos sekcijoje pranešimus skaitė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai. Konferencijos garbės pranešėjas prof. habil. dr. Gintautas Mažeikis pranešime „Atsakomybė atverti naujus horizontus ir kurti naujus pasaulius“ pabrėžė kūrybiškumo, atsakomybės ir gebėjimo peržengti nusistovėjusias ribas svarbą kuriant atvirą ir laisvą visuomenę. Doc. dr. Tomas Kavaliauskas pranešime „Disidento laisvė totalitarizmo sąlygomis“ aptarė individo vidinės laisvės reikšmę autoritarinių režimų kontekste ir disidentų vaidmenį ginant žmogaus orumą. Doc. dr. Rūta Bagdanavičiūtė pranešime „Nuo laisvės kaip nevaržomos savirealizacijos iki laisvės ribų ribinėse karo situacijose“ analizavo laisvės sampratos kaitą bei moralinius pasirinkimus ekstremaliomis aplinkybėmis. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė pranešime „Laisvė algoritmų amžiuje: ar dar galime mąstyti savarankiškai?“ kvietė kritiškai vertinti technologijų ir dirbtinio intelekto įtaką žmogaus sprendimams bei savarankiškam mąstymui.
Antrojoje sekcijoje savo įžvalgomis dalijosi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 10–12 klasių mokiniai. Tautvydas Žarskus iš Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos pranešime „Vidinė stoikų laisvė antikinėje Graikijoje ir Romos imperijoje“ atskleidė, kaip antikos filosofai suprato žmogaus nepriklausomybę nuo išorinių aplinkybių (darbo vadovė – Egidija Tarkauskienė, etikos mokytoja metodininkė). Augustė Streikutė iš Kauno Kovo 11-osios gimnazijos pranešime „Atsakomybė laisvėje: ar įmanoma būti laisvam be atsakomybės kitam?“ analizavo laisvės ir atsakomybės santykį (darbo vadovė – Polina Žemaitienė, etikos ir filosofijos mokytoja ekspertė). Ji pabrėžė, kad tikroji laisvė neatsiejama nuo sąmoningo santykio su kitu žmogumi, moralinio pasirinkimo ir kritinio mąstymo. Panašią temą plėtojo ir Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai Ieva Glebauskaitė bei Haris Milčius, akcentavę asmeninę atsakomybę kaip svarbią laisvės sąlygą (darbo vadovė – Neringa Zaveckienė, etikos mokytoja ekspertė).
Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos mokiniai Robertas Čebručenka, Ineta Kajato ir Rasa Raicevičiūtė pranešime „Laisvės ir atsakomybės veidai“ aptarė įvairias šių vertybių raiškos formas kasdieniame gyvenime (darbo vadovė – Vilhelmina Urbonienė, etikos mokytoja ekspertė). Redas Kvasauskas iš Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos pranešime „Laisvė ir atsakomybė: kritinio mąstymo vaidmuo demokratinėje visuomenėje“ aptarė kritinio mąstymo svarbą atsakingam piliečių dalyvavimui demokratinės visuomenės gyvenime (darbo vadovė – Egidija Tarkauskienė, etikos mokytoja metodininkė). Tą pačią temą savo pranešime analizavo ir Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos mokinys Paulius Venclauskas, išryškindamas kritinio mąstymo reikšmę demokratinių vertybių puoselėjimui (darbo vadovas – Tomas Pažarauskas, etikos mokytojas metodininkas).
Evelina Rudžionytė iš Kauno Kovo 11-osios gimnazijos pranešime „Vidinė disidento laisvė ir jo kritinis mąstymas totalitarizmo visuomenėje“ atskleidė, kad kritinis mąstymas ir vidinė žmogaus laisvė gali tapti svarbia pasipriešinimo forma totalitarinėje visuomenėje, kurioje ribojama žodžio ir minties laisvė (darbo vadovės – Polina Žemaitienė, etikos ir filosofijos mokytoja ekspertė ir Gražina Stonienė, istorijos mokytoja metodininkė).
Kauno tarptautinės gimnazijos mokinė Viktorija Majstruk pranešime „Kritinis mąstymas kaip laisvės pagrindas dezinformacijos amžiuje“ aptarė dezinformacijos keliamus iššūkius ir pabrėžė gebėjimo kritiškai vertinti informaciją svarbą šiuolaikinėje visuomenėje (darbo vadovė – Irina Stanislovavičienė, etikos mokytoja ekspertė). Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai Paulius Dručiūnas ir Aidas Balsevičius pranešime „Vidinė stoikų laisvė antikinėje Graikijoje ir Romos imperijoje“ (darbo vadovė – Neringa Zaveckienė, etikos mokytoja ekspertė) grįžo prie stoikų filosofijos temos, pabrėždami vidinės ramybės ir savitvardos reikšmę žmogaus laisvei.
Konferencijoje skambėjo ir aktualūs svarstymai apie laisvės ribas švietimo aplinkoje. Gabija Šlekytė iš Vilkaviškio rajono Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro pranešime „Mokykla – valstybė: kur baigiasi mano laisvė?“ analizavo asmens teisių ir bendruomenės taisyklių santykį mokyklos gyvenime (darbo vadovės – Neringa Jankauskienė, etikos mokytoja ir Edita Jūrienė, istorijos vyresnioji mokytoja). Švenčionių r. Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos etikos mokytoja ekspertė Vilhelmina Urbonienė pranešime „Kas sunaikina laisvę ir atsakomybę? Ar kritinis mąstymas gali išsaugoti orumą?“ kvietė apmąstyti grėsmes žmogaus laisvei bei kritinio mąstymo reikšmę išsaugant asmens orumą ir pilietinį sąmoningumą.
Apibendrindama konferenciją, Kauno etikos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Polina Žemaitienė nuoširdžiai padėkojo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanei Aistei Žemaitytei bei dėstytojui doc. dr. Tomui Kavaliauskui už prasmingą bendradarbiavimą organizuojant respublikinę mokslinę-praktinę konferenciją „Laisvės vertybė ir kritinis mąstymas“. Ji pabrėžė, kad universiteto ir mokyklų partnerystė kuria vertingą erdvę dialogui tarp akademinės bendruomenės, mokytojų ir mokinių bei išreiškė viltį, jog šis bendradarbiavimas ir ateityje skatins jaunų žmonių pilietiškumą, kritinį mąstymą, domėjimąsi politikos mokslais bei humanitarinių ir socialinių mokslų studijomis.
Nuoširdžiai dėkojame konferencijoje pranešimus pristačiusiems ir savo įžvalgomis pasidalinusiems mokslininkams, mokytojams ir mokiniams. Konferencijoje pristatyti pranešimai atskleidė įvairius laisvės sampratos aspektus – nuo antikinės filosofijos ir totalitarizmo patirčių iki šiuolaikinių technologijų, demokratijos bei dezinformacijos iššūkių. Konferencija tapo erdve prasmingam dialogui tarp mokslininkų, mokytojų ir mokinių, skatinančiam kritiškai mąstyti apie laisvės, atsakomybės ir kritinio mąstymo vertę šiandienos visuomenėje.
Polina Žemaitienė, Kauno etikos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė
Monika Barasnevičienė, Kauno švietimo inovacijų centro metodininkė
Fotomontažas Jono Petrono, Tomo Pažarausko
