Gegužės 23-osios popietę Kauno miesto mokyklų bibliotekininkai ir besidomintys mokytojai, rinkosi pasidžiaugti istoriniu pripažinimu: Kauno tarpukario architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. „Tai – patvirtinimas, kad kultūra yra esminių pokyčių priešakyje. Džiugu, kad šis tarptautinis patvirtinimas mums padės dar geriau pasauliui pristatyti Laikinosios sostinės ir šalies istoriją. Kauno modernizmas yra gana naujas paveldas, bet mums istoriškai ir politiškai jis be galo reikšmingas ir svarbus, tas dvidešimties metų periodas (1919–1939)“, – entuziastingai aiškino gidė Regina Jarašiūnienė.
Tarpukario Kauno statiniai, jų įvairovė yra išskirtiniai ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pastatai išsiskiria nepakartojamomis modernizmo stilių interpretacijomis, kuriose galima atpažinti neoklasicizmo, funkcionalizmo, tradicionalizmo bei kitas įtakas. Ekskursiją pradėjome nuo Kauno centrinio pašto rūmų, susipažinome dabar įsikūrusios Kauno miesto savivaldybės pastato, Lietuvos banko, bendrovės „Pažanga“ rūmų, „Pienocentro“, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, kino teatro „Romuva“, Žaliakalnio funikulieriaus, Lietuvos banko tarnautojų, dailininko Antano Žmuidzinavičiaus, burmistro Jono Vileišio namų ir kitų pastatų Laisvės alėjoje, K. Donelaičio, V. Putvinskio, Maironio, A. Mickevičiaus gatvėse istorijomis. Pažintinę kelionę baigėme prie Karininkų ramovės.
Visų dalyvių vardu dėkoju Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkei Irenai Valentukonienei, Kauno miesto mokyklų bibliotekininkų metodinio būrelio pirmininkei Violetai Keidošienei už suteiktą galimybę iš naujo gyvai prisiliesti prie Pasaulinio lygio vertybių, kurios yra šalia mūsų ir mumyse. Ačiū tariame gidei Reginai Jarašiūnienei už įdomiai papasakotas pastatų istorijas.
Metodinę išvyką „Po Kauną gyvai“. Kauno tarpukario architektūra UNESCO paveldo sąraše organizavo Kauno švietimo inovacijų centras.
Birutė Koreivienė, Kauno Pilėnų progimnazijos bibliotekininkė
