2026 m. balandžio 23 d. Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų logopedės ir specialiosios pedagogės leidosi į metodinę-edukacinę išvyką „Pažinkime Kauno miestą – Maironio lietuvių literatūros muziejus“. Renginį organizavo Kauno švietimo inovacijų centras drauge su Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų logopedų ir specialiųjų pedagogų metodiniu būreliu.
Renginio metu dalyvės turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su vienu svarbiausių Kaune esančių – Maironio lietuvių literatūros muziejumi (MLLM), kuris įsteigtas 1936 m. poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) namuose. Šiuos namus Maironis nusipirko 1909 metais. Poetas gyveno aštuoniuose šio namo antrojo aukšto kambariuose. Maironio butą dekoravo dailininkas Tadas Daugirdas. Praėjus ketveriems metams po poeto mirties, Maironio bute buvo įrengti ir atidaryti trys memorialiniai kambariai. Muziejaus istoriją ir pagrindinius aspektus edukacijos metu dalyvėms papasakojo gidas Tadas Jakubauskas. 1940–1944 m. muziejaus vedėju dirbo poetas Bernardas Brazdžionis. Jo iniciatyva pradėta kaupti ir kitų rašytojų archyvinė medžiaga. Ilgainiui muziejus tapo Respublikiniu literatūros muziejumi. 1989 m. kovo 1 d. LTSR literatūros muziejus pervadintas Maironio lietuvių literatūros muziejumi, o direktorės Aldonos Ruseckaitės rūpesčiu Maironio sode atstatyta Kristaus skulptūra, kuri buvo nugriauta 1976 m. Visas Maironio butas įrengtas 1992 m., o 1998 m. pirmą kartą atkurtas autentiškas sienų dekoras.
2016 m. Maironio kambariai atidaryti po naujos restauracijos: atnaujinti dailininko T. Daugirdo Didžiosios svetainės ornamentai, darbo kambario art deco stiliaus piešiniai, Raudonosios svetainės ankstyvojo rokoko stiliaus dekoras. Maironio memorialinis butas pirmą kartą rekonstruotas, ir dalyvės turėjo galimybę apeiti kambarius ratu, pamatyti namų virtuvę, kurioje šeimininkaudavo sesuo Marcelė Mačiulytė. Rūmai, kuriuose įkurtas muziejus, pastatyti XVIII a. viduryje ant trijų gotikinių XVI a. namų rūsių pamatų. Po 1812 m. karo šiame name buvo ligoninė. Malšinant 1863–1864 m. sukilimą, čia veikė karo lauko teismas. Manoma, kad rūsiuose kalintas ir myriop nuteistas vienas iš sukilimo vadų – kunigas Antanas Mackevičius. Vaikščiojant po rūsius buvo galima paklausyti aktorių parengto įrašo „A. Mackevičiaus pokalbis su rusų kareiviu, saugančiu kalinius“.
Edukacinė išvyka dalyvėms suteikė naujų idėjų ir įkvėpimo, kaip įgytas žinias apie lietuvių dainiumi vadinamą poetą Maironį perteikti vaikams, skiepyti meilę lietuviškam žodžiui, tautiškumui, dalytis poeto kūryba.
Nuoširdžiai dėkojame muziejaus darbuotojams už šiltą priėmimą, išsamų muziejaus ir Maironio gyvenimo pristatymą, atsakymus į visus kilusius klausimus.
Silvija Jockutė, Kauno švietimo inovacijų centro metodininkė
Eglė Žičkuvienė, ikimokyklinių įstaigų logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinio būrelio pirmininkė
