Saulėtą birželio popietę gausus poezijos mylėtojų būrys rinkosi į Kauno švietimo inovacijų centro biblioteką, kurioje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos dėstytoja, mokslininkė dr. Zoja Miknienė pristatė dvi poezijos knygeles – „Atgimimas“ ir „Он всегда приходит тихо“ (iš rusų k. „Jis visada ateina tyliai“).
„Sveiki visi atėję pabūti kartu, pasiklausyti poetinio žodžio, gitaros stygų skambesio“, – susirinkusius klausytojus šiltu žodžiu pasitiko bibliotekininkė Irena Valentukonienė. Bardas, vertėjas Aleksandras Ravve susitikimą pradėjo daina „Guli parke ant suolo knyga“ (žodžiai rašytojo Vlado Vaitkevičiaus).
Kauno švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė tarė sveikinimo žodį bei įteikė gėles poetei dr. Zojai Miknienei – už dalijimąsi kūryba, bardui Aleksandrui Ravve – už muzikinių kūrinių atlikimą ir Irenai Valentukonienei – už kultūrinių renginių organizavimą ir meniškos sielos žmonių subūrimą.
„Kūryba man yra gyvenimas, į kurį pasineriu ir atitolstu nuo realybės“, – kūrybiniais pojūčiais dalinosi Zoja. Sužinojome, kad talentingoji menininkė yra kilusi iš Panevėžio ir muziką eilėms kuria pati, kartais pasiskolindama tik tam tikrų akordų derinį, tad 90 % dainų, kurias ji atlieka, yra autorinės.
„Man patinka pažinti pasaulį ir mane supančius žmones, gamtą, gyvūnus. Dažnai jie tampa mano kūrybos dalimi. Pats geriausias momentas skubančiame pasaulyje – sugebėti sustoti, neskubėti, pastebėti akimirką, mėgautis ja nors ir trumpam… Padėti ranką sau ant krūtinės ir pajausti kaip plaka širdis – pajusti šios melodijos grožį…“ – pristatydama pirmąją knygelę „Atgimimas“ kūrybinėmis įžvalgomis dalijosi autorė.
„Poezijos posmais autorė kviečia atsigręžti į žmogų, rudenį matyti ne purviną, o spalvingą, įsileisti į širdį pavasarį. Taip pat primena mums, kad laiko nesustabdysim, kad kartais reikia tylos tam, jog piktą žodį sulaikytumėm, nes mintis yra galinga, ji gali būti ir pražūtinga… Poezijos knygelėse sudėta ne tik jausminga lyrika, bet ir sakraliniai eilėraščiai. Tai padėka ir malda Viešpačiui, širdies šauksmas, ieškojimas, prabudimas, susimąstymas…“ – sklaidydama knygelių puslapius pastebėjimais dalinosi bibliotekininkė, kviesdama autorę paskaityti eiles, suvirpinti gitaros stygas.
Zoja Miknienė – visur suspėjanti: darbas LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje, šeima, sportas, tapyba, poezija, muzika, taip pat ji konsultuoja žmones sveikos gyvensenos klausimais. Kad labiau pažintume autorės vidinį pasaulį, jos kūrybinį potencialą, bibliotekininkė I. Valentukonienė kalbino Zoją užduodama įvairius klausimus: kodėl ji pasirinko veterinarijos gydytojos profesiją, kurio lietuvių poeto kūryba arčiausiai širdies, ar kurioje nors knygelėje atrado vietos ankstyvosios kūrybos eilėraščiai? Ką patartumėte žmonėms, vis neturintiems laiko, kur slypi paslaptis?
Paklausyti Zojos kūrybos susirinko giminaičiai, poetai, muzikos, rašomojo ir dainuojamojo žodžio mylėtojai. Kūrybos valandoje dalyvavo būrys jos kolegų ir bičiulių net iš tolimojo Kazachstano, todėl dalis meninės programos buvo atliekama rusų kalba. Nuoširdūs publikos plojimai, gėlių puokštės ir šypsenos veiduose – padėka autorei už poezijos, muzikos ir šviesos sklaidą. Linkime menininkei dr. Zojai Miknienei visokeriopos sėkmės, neblėstančio įkvėpimo ir toliau savo kūrybiniais darbais džiuginti mūsų visų širdis.
Kiekvienas pėdsaką palieka amžinybėj, / Prisilietimą, žodį ar randus. / Ir nesvarbu, kiek laiko šioj platybėj / Praleidi su džiaugsmu ar per vargus. (Iš eil. „Žmonės“)
Virginija Ruškienė, Kultūros meno ir mokslo asociacijos „Kūrėjų menė“ pirmininkė
Bibliotekininkė Irena Valentukonienė
