Rugpjūčio 1 dieną Kauno švietimo inovacijų centro (Centras) bibliotekoje vyko Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) nario, poeto, kunigo, socialinių mokslų srities, edukologijos daktaro Nerijaus Pipiro kūrybos valanda – knygos „Pašnekesiai su saulėlydžiu“ pristatymas.
Į susitikimą atvykusių LNRS poetų, rašytojų, poezijos mylėtojų žvilgsniai nukrypo į ant staliuko išdėstytas knygas, kurios kvietė susipažinti su autoriaus kūrybos aruodu.
Pipiras 2010 m. išleido pirmąjį savo kūrybos rinkinį „Atsidūstant“. Tais pačiais metais, dar studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje, parengė Kauno kunigų seminarijos klierikų kūrybos almanachą „Duc in altum“. 2015 m. išėjo poezijos knyga „Tarp laikrodžių rodyklių“, sujungta su kun. Roberto Urbonavičiaus poezijos knyga „Ad libitum“. Trys poezijos knygos – „Susitikimai“ (2018 m.), „Vilties sonetai“ (2020 m.), „Iš paraščių ir pakrančių“ (2021 m.). Drauge su kun. R. Urbonavičiumi 2023 m. išleido knygą „Laiko liturgija. Divina hora“.
Centro bibliotekininkė Irena Valentukonienė pakvietė kunigą, poetą, dr. N. Pipirą trumpai papasakoti apie save, prabėgusią vaikystę, mokyklinius metus, apie kūrybos pradžią, anksčiau išleistas knygas, plačiau apžvelgti naująjį poezijos rinkinį „Pašnekesiai su saulėlydžiu“.
„…Kiekvienas labai subtiliai išgyvename laiko kaitą. Tai, apie ką svajojai, labai greitai tampa praeitimi. Tačiau tas laiko ratas toks subtilus, netgi šventas pasirodo. Lyg nejučia pradedi mąstyti apie patirtis, apie tai, kuo gyvenai, todėl ir dvi paskutiniąsias savo knygeles („Laiko liturgija“ ir „Pašnekesiai su saulėlydžiu“) skyriau laikui, gyvenimo tėkmei apmąstyti. Mintys ypač paskutinėje knygelėje „Pašnekesiai su saulėlydžiu“ kyla iš vidaus, iš Širdies. Jos niekam kitam neišpasakotos, tik saulėlydžiui, todėl autentiškos. Daugelį šių minčių užrašinėjau tiesiog būdamas prieš saulėlydį. Panašiai, kaip maldoj. Tokiose akimirkose atrodo atsiskleidžia viskas. Galbūt todėl ir viršeliui panaudojau nuotrauką su dykumos vaizdu, kuris atsivėrė pro autobuso langą keliaujant Šventosios Žemės keliais“, – mintimis dalinosi autorius.
Poetas sklaidė knygos „Pašnekesiai su saulėlydžiu“ puslapius ir skaitė eilėraščius, kurių daugelis be pavadinimo ir prasideda pirmomis eilutėmis, miniatiūras.
„Įsivaizduoju, kad šiuos žodžius kalbu supdamasis sūpuoklėmis Dauniškio ežero pakrantėje. Atrodo, čia pat dangaus mėlynė su amžiams joje įstrigusiu Kankinių koplyčios kryžiumi. Čia pat ir gatvė, kuria vaikšto žmonės, šnekučiuodamiesi visame pasaulyje pažįstama tarme“, – N. Pipiras dalinosi prisiminimais „Laiškas Utenai, arba po dvidešimties metų nuo vaikystės“ iš knygos „Laiko liturgija“ ir papildė eilėraščiu „Manoji Utena“. Ir su jauduliu širdyse dalyviai klausėsi miniatiūros „Spynos meditacija“, kurioje rado atsakymą į kunigo pateiktą klausimą: – „Kodėl jis verkė?“.
„Naujoje kun. poeto Nerijaus Pipiro knygoje „Pašnekesiai su saulėlydžiu“ užakcentuota gamtos ir žmogaus gyvenimo tikrovė, įprasminta filosofinis požiūris į realius žmogaus išgyvenimus. Nors eilėraščiai parašyti verlibru, tačiau turi paslėptą, užkoduotą ritmą. Poetas pats nuoširdžiai ir su patosu skaitė, o mes rašytojai ir Nerijaus kūrybos gerbėjai su žavesiu klausėmės ir gerėjomis novatoriškomis eilėmis ir miniatiūromis. Tai antrasis Maironis, savo kūryba išaukštinęs gamtos ir žmonių realijas ir filosofinį mąstymą. Sveikiname gerb. kunigą, LNRS rašytoją su šia knyga, linkėdami kūrybos ir sielovados auštumų!“, – įžvalgomis dalinosi LNRS valdybos pirmininkė, poetė, LR meno kūrėja gyd. Dalia Milukaitė-Buragienė.
„Nerijaus kūryba persunkta dvasinio požiūrio į žmogų, jo ryšį su pasauliu, gamta ir gimtuoju kraštu. Būdamas aukštaitis rengia literatūrines popietes Aukštaitijoje – Zarasuose, Salake. Jose atskleidžia meilę savo kraštui, kalbai, žodžiui. Apgynė daktaro disertaciją apie kraštiečio arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimą ir jo dorybės siekius ateities kartoms. Man, kaip kraštiečiui, yra brangi jo draugystė ir įkvepiantis pavyzdys geru žodžiu minėti žmogų“, – mintimis dalinosi rašytojas, prof., Kauno technologijos universiteto garbės emeritas Antanas Žiliukas“.
„Lyg pro atvirą nuostabios Vaikystės langą poetas vedžioja mus tėviškės žydinčiomis pievomis, tyvuliuojančiais ežerais, dangaus mėlyne… Močiutės prisiminimais… Klausantis kun. Nerijaus širdį užliedavo šiluma, ilgesys, o kartais spausdavo gerklę ir tvenkdavosi ašaros… Taip viskas tikra ir atvira. Visa poeto kūryba perteikta subtiliu jautrumu ir nuoširdumu Dievui, tėviškei, gamtai… Telaimina Jį ir Jo kūrybą Dievas!“, – įžvalgomis pasidalino poetė, žurnalistė Saulutė Genovaitė Markauskaitė.
Renginyje skambėjo moterų trio – Laimutės Jankauskienės, Ritos Tumpienės, Teresės Varnagirienės atliekami muzikiniai kūriniai. Gilų įspūdį paliko ukrainiečių kalba nuskambėjusi daina „Žiūriu aš į dangų“, kurią atliko LNRS narys, nusipelnęs Ukrainos menininkas, šiuo metu studijuojantis Vytauto Didžiojo universitete, solistas Igor Danileiko.
„Noriu išdalinti viską. Net saulėlydį. Ilgai su juo kalbėjausi. Man jis buvo tapęs tarsi šeimos nariu. Nenoriu ir negaliu jo savintis. Tik atriekti. Kad šviesos būtų daugiau. Ir jos užtektų visiems. Kad žmonija nepamirštų dieną apgaubiančio šnabždesio, prisiliečiančio prie to, kas taip paprastai neišsakoma“, – kunigo, poeto, dr. Nerijaus Pipiro išsakytos mintys palietė klausytojų širdis.
LNRS, Kauno miesto savivaldybės senjorų reikalų komisijos narė Birutė Zeigienė,
Bibliotekininkė Irena Valentukonienė
